infa.lt

REUTERS/Stephanie Keith

Lapkričio 8 d. Jungtinėse Amerikos Valstijose vyks Kongreso rinkimai, po kurių demokratai gali prarasti daugumą tiek Atstovų Rūmuose, tiek Senate. Kaip tai atsilieps Joe Bidenui ir kaip tai paveiks santykius su Rusija.

Dėl ko demokratai ir respublikonai kovos JAV rinkimuose

JAV Kongreso rinkimai vyksta kas dvejus metus, dabartiniai rinkimai vadinami vidurio kadencijos rinkimais, nes jie vyksta prezidento kadencijos viduryje ir demonstruoja visuomenės požiūrį į valdžios institucijų politiką.

Kongresą sudaro Atstovų Rūmai, kurie priima įstatymų projektus, ir Senatas, kuris juos tvirtina arba blokuoja. Atstovų rūmus sudaro 435 nariai, kurie renkami dvejų metų kadencijai.

Senatą sudaro 100 narių, kurių kiekvieno kadencija trunka šešerius metus. Šiemet bus kovojama dėl 35 vietų. Keliose valstijose taip pat vyks gubernatorių ir vietos valdžios rinkimai.

Balsavimas vyks lapkričio 8 d., o aštuoniose JAV valstijose vyksta balsavimas paštu. JAV vidurio kadencijos rinkimai bus pirmieji nuo tada, kai 2021 m. sausio 6 d. prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) šalininkai bandė užimti Kapitolijų po to, kai jis pralaimėjo Joe Bidenui nepavykus būti perrinktam. Naujasis kongresas darbą pradės 2023 m. pradžioje.

Pastaruosius dvejus metus Demokratų partija turėjo daugumą tiek Atstovų Rūmuose, tiek Senate (viceprezidentės Kamalos Harris balso persvara), todėl galėjo ne tik skirti savo atstovus į svarbiausius postus pagrindiniuose Kongreso komitetuose, bet ir sklandžiai įgyvendinti prezidento Joe Bideno iniciatyvas.

Kokie yra kiekvienos pusės šansai laimėti

Šį kartą demokratų ir respublikonų kova gali baigtis tuo, kad pastarieji įgis žemesniųjų ir aukštesniųjų Kongreso rūmų kontrolę. Laikraštis „The New York Times”, remdamasis spalio 17 d. Sienos koledžo apklausa, rašė, kad 49 proc. amerikiečių balsuotų už respublikonus, o 45 proc. apklaustųjų remia demokratus. Leidinys pažymi, kad demokratų rezultatai yra prastesni nei rugsėjį atliktos panašios apklausos rezultatai.

CNN, remdamasi lapkričio 3 d. „Inside Elections” skaičiavimais, prognozuoja, kad respublikonai laimės mažiausiai 216 vietų Atstovų Rūmuose (jiems reikia mažiausiai 218 vietų, kad galėtų juos kontroliuoti), o demokratai – mažiausiai 199. Kitų 20 vietų likimas dar neaiškus, o priklausomai nuo jų paskirstymo kiekviena partija turi galimybę gauti daugumą. Anksčiau CNN demokratams skyrė 205 vietas, o respublikonams – 212.

Senate kovojama bus tik dėl dalies vietų: iš tų, kurios nedalyvauja rinkimuose – 36 priklauso demokratams, o 29 – respublikonams. Demokratai turės laimėti iš viso 50 vietų, kad galėtų kontroliuoti Senatą, nes esant lygiam rezultatui viceprezidentė Kamala Harris, kaip Senato pirmininkė, turi teisę atiduoti savo balsą už vieną iš partijų.

Būtent ji užtikrina, kad 2020 m. rinkimų rezultate Senate demokratai turi persvarą. CNN savo skaičiavimuose prognozuoja, kad respublikonai laimės mažiausiai 20 vietų, o demokratai – mažiausiai 12 iš 35. Taigi, pagal jų prognozę respublikonai pirmauja viena vieta – 49 prieš 48, o likusios trys vietos yra lemiamos. Galutinėje „The Economist” prognozėje teigiama, kad respublikonai laimės 224 vietas Atstovų Rūmuose ir 51 vietą Senate, taigi visiškai kontroliuos Kongresą.

2022 m. Kongreso rinkimai vyks precedento neturinčio politinio susipriešinimo sąlygomis, pažymi Hamiltono koledžo tarptautinių santykių profesorius Alanas Cafroney. „Šiuo metu apklausos rodo, kad respublikonai greičiausiai laimės daugumą Atstovų Rūmuose ir tikriausiai Senate.

Tuo pat metu daugelyje valstijų ir rinkimų apygardų pralaimėję respublikonų kandidatai atsisakys nusileisti, todėl šalis atsidurs netikrumo būsenoje ir padidės visuotinio politinio nestabilumo ir net smurto tikimybė”, – sako Cafroney.

Tikėtinos respublikonų pergalės valstijų lygmeniu leis partijai kontroliuoti balsavimo procedūras ir rezultatus nacionaliniuose rinkimuose nepriklausomai nuo jų rezultatų, taip sudarant sąlygas didesniam nestabilumui 2024 m. prezidento rinkimuose, pridūrė jis.

Kodėl demokratai praranda pozicijas

JAV yra įprasta, kad valdančioji partija per kadencijos vidurio rinkimus praranda keletą vietų. Tačiau šiuo metu demokratai atsidūrė gana sunkioje padėtyje: rugsėjo infliacija šalyje siekia 8,2%, energijos kainos per metus padidėjo 19,8%, o maisto kainos – 11,2%.

Šie skaičiai yra mažesni nei 2022 m. vasaros didžiausios vertės, tačiau didesni nei iš pradžių prognozuota. Tuo pat metu nepritarimo J. Bidenui lygis taip pat aukštas: 55 proc. gyventojų nepritaria jo kursui, ir tik 40 proc. yra „už” (mažiausias rodiklis per beveik dvejus valdymo metus – 36 proc. 2022 m. gegužę ir birželį), lapkričio 2 d. skelbė „Reuters”.

Savo ruožtu „The Economist” primena, kad J. Bidenui vadovaujant demokratams pavyko Kongrese įgyvendinti keletą svarbių iniciatyvų, įskaitant ambicingiausią JAV istorijoje klimato įstatymą.

Tai, taip pat JAV Aukščiausiojo Teismo sprendimas panaikinti moterų teisę į abortus, kurį J. Bidenas žadėjo pakeisti, rudens pradžioje suteikė demokratams vilties, kad jie sugebės išlaikyti savo pozicijas Kongrese.

Tačiau artėjant kadencijos vidurio rinkimams, rinkėjų dėmesys nukrypo į ekonominius klausimus: leidinys „The New York Times”, remdamasis Sienos koledžo apklausa, praneša 44 proc. rinkėjų teigiant, kad šalies ekonominės problemos yra svarbiausias darbotvarkės klausimas. Liepą taip teigė tik 36 proc. apklaustųjų.

Spalio pabaigoje atlikta „Reuters” ir „Ipsos” apklausa rodo, kad trečdalis respondentų mano, jog ekonomika yra svarbiausia problema. Respublikonų partija laiku pastebėjo besikeičiančias amerikiečių nuotaikas ir jos kandidatai sutelkė dėmesį į ekonominius aspektus. Todėl, pagal priešrinkimines prognozes,jau rugsėjį demokratai prarado savo pranašumą.

Kas nutiks, jei Kongresą perims respublikonai

Jei respublikonams pavyktų „paversti Kongresą raudonu”, tai galėtų pakenkti J. Bideno teisėkūros darbotvarkei, tačiau patys respublikonai taip pat negalėtų nustatyti politinio tono – Amerikos prezidentas turi galimybę vetuoti Kongreso sprendimus.

Viena vertus, veto galimybė užtikrintų, kad konservatyviausios respublikonų iniciatyvos nebus įgyvendintos, kita vertus, Kongresas dėmesį sutelktų į ekonomikos, migracijos, nusikalstamumo ir religijos klausimus.

Taip pat galimi griežtesni teisės aktai dėl abortų – partija jau anksčiau siūlė uždrausti abortus po 15 savaičių.

Toks valdžios pasidalijimas suteiktų respublikonams galimybę atmesti J. Bideno kandidatūras į teisėjus, įskaitant Aukščiausiojo Teismo teisėjus, ir daryti spaudimą Baltiesiems rūmams, kad į šias pareigas būtų paskirti lojalesni asmenys.

Senato kontrolė taip pat reiškia komitetų kontrolę. Respublikonai galės nutraukti „Sausio 6-osios komiteto”, tiriančio buvusio JAV prezidento Donaldo Trampo dalyvavimą bandyme užimti Kapitolijų, tyrimą.

Tuo pačiu, patys respublikonai pareiškė apie galimybę pradėti tyrimą dėl Hunterio Bideno, dabartinio prezidento sūnaus, bandydami pristatyti jį kaip „grėsmę nacionaliniam saugumui”. Taip pat iškiltų grėsmė ir  J. Bideno perrinkimo antrai kadencijai perspektyvai.

Prezidentas viešai jau pareiškė tokį norą, o laikraštis „The Washington Post” pranešė, kad J. Bideno komanda pradeda ruoštis jo perrinkimui.

Taip pat tikėtinas scenarijus, kad respublikonai gali perimti tik Atstovų Rūmus. Toks rezultatas demokratams mažiau skausmingas, tačiau gali lemti nuolatinę žemųjų ir aukštųjų Kongreso rūmų konfrontaciją ekonominiais klausimais, ypač dėl valstybės finansavimo ir JAV valstybės skolos.

Be to, respublikonai išsaugos galimybę surengti apkaltą J. Bidenui, nes tam nereikia Senato pritarimo.

Kaip rinkimų rezultatai paveiks paramą Ukrainai konflikte su Rusija

Galimas Kongreso perėjimas respublikonų žinion neturės įtakos Rusijos ir Amerikos santykiams, įsitikinęs žurnalo „Russia in International Politics” vyriausiasis redaktorius Fiodoras Lukjanovas.

„Tai niekaip nepaveiks paramos klausimo, nes dėl Rusijos vyrauja visiškas konsensusas, o Respublikonų partijoje nepastebima jokių nuosaikių balsų, kurie ką nors reikštų”, – sakė jis.

Kaip pažymi Lukjanovas, Respublikonų partijoje pasigirsta balsų, kad Ukrainai skiriama per daug pinigų ir išteklių, taip pat atskirų abejonių dėl jų panaudojimo efektyvumo.

Ekspertas primena Atstovų Rūmų narės Taylor Green pareiškimą, kad Ukrainai „nebus skirta nė cento”, ir priduria, kad jos žodžiai tėra tik garsiniai pareiškimai, nes ne ji sprendžia dėl lėšų skyrimo Ukrainai. Pasak Lukjanovo, radikalių respublikonų šiuo klausimu yra nedaug.

„Senasis Kongresas posėdžiaus iki sausio mėnesio ir iki savo kadencijos pabaigos tikrai priims kokį nors gana rimtą [pagalbos Ukrainai] paketą.

Tuomet, greičiausiai, bus daugiau klampių ir ilgesnių derybų – galbūt pagalbos intensyvumas šiek tiek sumažės, t. y. ji išsitęs, bus teikiama ne taip dažnai ir ne taip greitai. Tačiau iš esmės sutariama, kad Rusiją reikia kuo labiau susilpninti remiant Ukrainą”, – apibendrino jis.

Respublikonų partijoje auga respublikonų lyderio Atstovų Rūmuose Kevino McCarthy pasipriešinimas tolesnei pagalbai Ukrainai.

Jei respublikonai perims Atstovų Rūmų ir Senato kontrolę, tikėtina, kad šis pasipriešinimas dar labiau sustiprės, tačiau trumpuoju ar net vidutinės trukmės laikotarpiu jis neturės didelės įtakos Bideno administracijos finansinei ir karinei paramai Ukrainai”, – aiškino jis.

Kalifornijos technologijos instituto politikos mokslų profesorius Rodas Kivetas (Rod Kivet), kalbėdamas su RBC, teigė, kad respublikonams greičiausiai pavyks perimti Kongreso kontrolę.

„Kai jie tai padarys, manau, kad kai kurie jų nariai Atstovų Rūmuose ir Senate pasiūlys sumažinti pagalbą Ukrainai arba bandys nustatyti tam tikras sąlygas. Arba gali bandyti priversti Vokietiją ir Prancūziją daryti daugiau.

Vis dėlto, manau, jog galiausiai J. Bidenas sulauks pakankamos respublikonų paramos, kad karinė pagalba Ukrainai būtų tęsiama”, – sakė jis. Kol Rusijos kariuomenė Ukrainoje patiria nuostolių, daugelis Kijevą remiančių šalių ir toliau tai darys, užbaigė Kivetas, pažymėjęs, kad jo nuomonė nėra instituto, kuriame jis dėsto, pozicija.