infa.lt

asociatyvi nuotr.

Orangutanas iš augalinės medžiagos paruošė preparatą ir gydė žaizdą. Dauguma žmonių šiandien to jau nebesugebėtų, nes neatpažįsta augalų ir nežino jų savybių.

Pirmą kartą užfiksuota, kad orangutanas, alfa patinas, kurį kovoje sužeidė jaunas varžovas, į žaizdą įtrynė lianos lapų sultis. Ši liana turi įrodytų gydomųjų savybių.

Jau seniai pripažinta, kad orangutanai pasižymi aukštu intelekto lygiu: jie naudoja įvairius įrankius vaisiams ir sėkloms rinkti bei vabzdžiams, kurie orangutangams yra delikatesas, ištraukti. Tačiau paaiškėjo, kad orangutanai geba elgtis daug sudėtingiau.

Makso Planko antropologijos instituto mokslininkai stebėjo, kaip Sumatros orangutano patinas atvirą veido žaizdą gydėsi lianos sultimis, kurias gavo kramtydamas jos lapus. Ši liana priklauso mėnuleninių šeimai, vadinama Fibraurea tinctoria, ir pasižymi įrodytomis priešuždegiminėmis ir skausmą malšinančiomis savybėmis.

Tai ne pirmas kartas, kai laukiniai gyvūnai pastebimi gydantys save: Borneo orangutangai visas keturias rankas trina kramtytais augalo, kurį žmonės naudoja raumenų uždegimui gydyti, lapais, o šimpanzės kramto nuo kirmėlių saugančių savybių turinčio augalo lapus, be to, jos gali gaudyti vabzdžius ir jais tepti žaizdas, nors vabzdžiai neturi jokio gydomojo poveikio.

Tačiau tokių, kad laukinis gyvūnas „žinotų“, jog augalas, kurį jis deda ant atviros žaizdos, turi gydomųjų savybių, dar neužfiksuota.

Mokslininkų išvados leidžia suprasti, kaip atsirado žmonių žaizdų, kurių gydymas pirmą kartą paminėtas 2200 m. pr. m. e. datuojamame medicinos rankraštyje, priežiūros taisyklės.

Mokslininkai pavadino Sumatros orangutaną, pasižymintį išskirtiniais mąstymo įgūdžiais, Rakusu. Ant jo veido buvo šviežia žaizda, ir jis ėmė kramtyti lianos lapus, bet jų nenurijo, o pirštais tiesiai ant žaizdos tepė augalo sultis iš burnos.

Rakusas tai darė ne vieną, o kelis kartus, kol pilnai padengė žaizdą. Po kelių savaičių ji užgijo, palikdama tik nedidelį randą.

Parengta pagal straipsnį