infa.lt

Iliustracija: infa.lt / DI

Verslininkas dalijasi mintimis socialiniame tinkle „Facebook“ apie tai, kaip valstybė „sėkmingai stabdo gimstamumą“, nors žodžiais juo rūpinasi. Ir paskaičius nejučia kyla „nuodėmingos“ mintys, kurios, galbūt, kils ir jums perskaičius šį įrašą. Toliau autoriaus tekstas:

2025 metais Lietuvoje gimė apie 18 tūkstančių vaikų. Mažiausiai per visą šalies istoriją. 1927 metais gimė 66 tūkstančiai.

Šiemet valstybė planuoja surinkti 731 mln. eurų motinystės socialinio draudimo įmokų. Išmokoms numatyta 488 mln. Skirtumas – 243 mln. Po 13 tūkstančių už kiekvieną pernai gimusį vaiką valstybė sutaupo. Sutaupo. Ir vaikams neatiduoda.

Kur šie pinigai nukeliavo? Į „Sodros“ rezervą. Atidėjo ateičiai. Nu nes vaikai yra mūsų ateitis. „Sodros“ rezervas irgi ateitis. Todėl dabar tą ateitį svarstoma padalinti pensininkams. Dėsninga juk.

O valdžia tuo metu diskutuoja, kur rasti biudžete papildomus 200 eurų šeimoms. Sako, trūksta. Nors nieko netrūksta – va pinigai. Pirštu rodau. Imat ir išdalinat atgal po 13 tūkstančių, o ne dedat į rezervą, ką nors kitą. Kas čia neaiškaus?

Vakar po postu vėl daug komentuota, kodėl nepavyksta pagerinti gimstamumo.

Nors žinote, kas Lietuvoje pavyksta?

Pabloginti gimstamumą. Mokykloje vienas mokytojas sakydavo: norint būti paskutiniam neužtenka nesimokyti, reikia talento. Gimstamumo temoje talento netrūksta – esam tarp trijų žemiausių Europoje. Šnobelio premijos kažkas vertas.

Čia norisi įterpti anekdotą:

Ateina pacientas pas gydytoją ir skundžiasi.
– gydytojau, gydytojau, padėkit. Man garsas beveik dingo.
– o ką darei, kad garsas dingtų, šaukia gydytojas?
– virbalu ausį krapščiau.
– aaa.. nu tai dar tuo virbalu ir akis pakrapštyk, tai ir vaizdas dings.

Tai baigdamas neoficialios disertacijos įžangą atsakymą į klausimą pateiksiu pats. Man patinka du seni geri principai.

Pirmas – cherchez la femme. Ieškokite moters. Kažkada Vilnius garsėjo tuo, kad ieškojo G taško. Dabar visa Lietuva ieško kito G taško – Gimstamumo. Vyrai diskutuoja, konferencijų daugėja, darbo grupių daugėja. G Taško kaip nėra, taip nėra. Vyrai neranda. Būna. Panašu, tikimasi, kad dabartinėj desperacinėj situacijoj tikimasi, jog moterys sufeikins.

Todėl man labiau patinka antras – follow the money principas. Galima neklausyti, ką politikai sako konferencijose. Galima išjungti garsą. Galima neskaityti strategijų iki 2050 metų. Tiesiog pažiūrėkite, kur valstybė deda jaunų šeimų pinigus. Pasekim tuos pinigus.

Biudžetas yra nuoširdžiausias politinis dokumentas. Atsidarai – ir matosi. Kas prioritetas, kas ne.

Ką sako

• Premjeras Mindaugas Sinkevičius birželį: investuoti į šeimas ir gerinti demografinę padėtį yra prioritetas.
• Prezidentas Gitanas Nausėda: nieko nedarydami judame „taikaus susinaikinimo“ keliu.

Vyriausybė 2027–2028 metus paskelbė Šeimos metais. Demokratai liepos suvažiavime priėmė rezoliuciją – kitų metų biudžete prioritetas demografijai. Rengiami tyrimai, kuriamos darbo grupės, organizuojamos konferencijos, kaip paskatinti moterį gimdyti.

Man įtarimų kelia vienas žodis – „prioritetas“. Tik pasako, ir jau galvoju, kad kažkas bus ne taip. Nes jeigu tai būtų prioritetas, nereikėtų kartoti kiekvienoje konferencijoje. Mes tai matytume.

Kaip atrodo dalykas, kuris tikrai tapo prioritetu?

Gynyba. 2020 metais – 1,03 mlrd. eurų. 2026 metais – 4,79 mlrd. Beveik penkis kartus. Nereikėjo konferencijos apie tankų prestižą. Nereikėjo darbo grupės, kuri aiškintųsi, kodėl lietuviai nebenori pirkti artilerijos. Nereikėjo kampanijos „Tankas – gyvenimo džiaugsmas“.

Nusprendė, kad svarbu, ir rado. Ir mums nekyla jokie klausimai.

Pensijos. 2020 metais – 3,48 mlrd. 2026 metais – 6,93 mlrd. Dvigubai. Ypač artėjant rinkimams ieškoma, iš ko dar paimti. Iš vaikų, taip suprantu, lengviausia paimti. Kaip iš vaiko saldainį.

O dabar – demografija.

Kur eina pinigai

Kiekvienas dirbantis moka 1,81 proc. nuo algos motinystės socialiniam draudimui. Nuo vidutinės algos – 42 eurai per mėnesį, 500 per metus. Algos augo, tai ir įmokos augo. Bet kažkodėl išmokos – ne taip sparčiai. Žiūrim, ką turim.

• 2020 metais valstybė surinko apie 370 mln. eurų, šeimoms išmokėjo 350. Liko 20 mln. – Jessica su tiek būtų padariusi neblogą diskotekų turą po Lietuvą.
• 2024 metais surinko 582 mln., išmokėjo 475, likusius 107 mln. atidėjo į rezervą. Čia jau galėtų diskotekas organizuoti Taylor Swift visuose didžiausiuose miestuose.
• 2026 metų planas: surinkti 731 mln., išmokėti 488, į rezervą – 243 mln. Kitąmet greičiausiai dar plius 100.

Įmokos per šešerius metus išaugo dvigubai. Išmokos – 40%, maždaug tiek, kiek sukilo kainos. Tai yra mamoms realiai – tas pats, valstybei – ketvirtis milijardo perviršio kasmet. Ir tas perviršis auga tuo pat metu, kai gimstamumas krenta. Gal žmonės neišmano biudžeto vingrybių, bet tą pajaučia iš karto, kad kažkas nusukinėja jų pinigus.

Ir pažiūrėkit, kokie gudrūs politikai. Kalbėdami apie gimstamumą nuolat sakė, kaip viską didina, kaip papildomai duoda. O tuo pačiu metu nuo jaunų šeimų nusuko ketvirtį milijardo į rezervą. Reikia mokėti taip iškreipti realybę. Sutikit, talento yra. Negali nesižavėti. Čia Jums ne kokį dyzelį nupilti ar Lend Kruizerį išsinuomot už tris kartu didesnę nei rinkos kainą.

Nesakau, kad „Sodroje“ stovi seifas su užrašu MAMŲ PINIGAI, o naktį ateina ministras ir juos išneša. Socialinis draudimas taip neveikia – perviršis nueina į bendrą rezervą. Bet biudžetas yra pasirinkimai ir prioritetai. Ir klausimas paprastas: kodėl prioritetinei sričiai renkamus pinigus nori perskirstyti į rezervą, o iš rezervo – pensininkams? Gudru.

Viena vasara, du Sinkevičiai

Birželio 18 d. ekonomikos ministras Virginijus Sinkevičius per LRT pasakė tiksliai tą patį: motinystės įmokų surenkama apie 700 mln., išmokama apie 400, 300 mln. nueina į rezervą – ir tas rezervas yra viena iš galimybių didinti vaiko priežiūros išmokas.

Ir čia pat papasakojo, kas su tokia mintimi atsitinka Vyriausybėje: „Aišku, čia finansų ministras iškart kelia ranką ir sako, kad tie 300 mln. eurų leidžia mums balansuoti ir subalansuoti fiskalinės drausmės taisykles.“

Kitaip tariant, valstybės biudžetą finansų ministras balansavo šeimų pinigais. Ir dar stebisi, kaip čia gimstamumas nukrito iki 1,04. Keista, kad iš viso kažkas dar gimdo. Akcizą pampersams ir pieneliui įvestų – ir 0,5 nebūtų riba.

Įsiklausykite. Mamų įmokų perviršis turi paskirtį. Ta paskirtis – fiskalinės drausmės taisyklės. Ne mamoms.

Rugpjūtį premjeras Mindaugas Sinkevičius po susitikimo su prezidentu jau kalba apie tą patį perviršį, tik gavėjas kitas: ne mažiau kaip 15% „Sodros“ perviršio kasmet – pensijų indeksavimui, kad pensijos kitąmet augtų daugiau nei 10 proc. Prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius pavadino tai „labai geru kompromisu“.

O finansų ministras? Šįkart rankos nekėlė. Pasakė, kad nėra tikras. Šeimoms – fiskalinė drausmė, pensininkams – dar vilties yra.

Du mėnesiai. Du Sinkevičiai. Tie patys pinigai. Iš mamų algų – į kalbas apie mamas – į pensijas. Tai yra prioritetų konkurencija, ir pinigai gražiai parodo, kas ją laimi.

Kaip sakant follow the money. Ir jie nuvedė ten, kur turėjo.

„Vien pinigai gimstamumo neišspręs“

Mano mėgstamiausias argumentas. Kai tik pasiūlai skirti šeimoms, atsiranda rimtas vyresnio amžiaus vyriškis ir paaiškina: vien pinigais problemos neišspręsime. Vakar feisbuke jų sušoko visas būrys – aiškinti, kaip neatsakinga atiduoti dalį lėšų šeimoms.

Oponentai irgi subėgo kovoti už fiskalinę drausmę. Bet kas yra drausmingo kai kas trečias euras biudžete išleidžiamas į skolą? Bet šeimoms siūloma būti fiskališkai drausmingoms.

Žinoma, kad vien pinigais neišspręsim. Reikės ir tų pačių vyriškių prisidėjimo – jei ne vaikus, tai bent anūkus paauginti. Bet šis argumentas kažkodėl skamba tik tada, kai pinigų reikia jauniems. Niekas nesako „gynyba ne piniguose“. Niekas nesako „pensininkų gerovės vien pinigais nesukursime“. Ten pinigai kažkaip veikia. O vat „gimstamumo vien pinigais neatkursim” tai jiems skamba.

O gal šokiai?

Kai pinigų skirti nesinori, norisi pigesnių sprendimų. Buvusi socialinės apsaugos ministrė pavasarį pasiūlė rudenį organizuoti šokius, kad jauni žmonės susipažintų. Nes taip pigiau: pastatei kolonėlę, atidarei barą. Ruduo atėjo – nei diskotekos, nei baro. Naujoji ministrė Inga Ruginienė sako, kad šokti mėgsta, bet dabar susikoncentravusi į teisėkūrą. Tai jau progresas.

Ir čia grįžtame prie cherchez la femme. Vis ieškome tos moters, kuri nenori gimdyti. Gal per daug išsilavinusi. Gal per daug uždirba. Gal nesutinka tinkamo vyro. Gal per mažai šoka.

O gal vietoje analizavimo galima būtų jos paklausti? Diskusijose apie gimstamumą, kuriose dalyvavau, praktiškai nemačiau 20–30 metų žmonių. Tie, kurie šiandien sprendžia, ar turėti vaiką, prie stalo nesėdi. Už juos diskutuoja tie, kuriems šis sprendimas seniai praeityje. Ir tada stebisi rezultatu.

Kas iš tikrųjų prioritetas

Suminis gimstamumo rodiklis – 1,04. Vilniuje – 0,99. Vienas žemiausių pasaulyje.

Nenoriu priešinti jaunų ir pensininkų. Pensijos turi augti, gynybai reikia pinigų. Bet senstančioje visuomenėje vyksta paprastas galios persiskirstymas: vyresni žmonės sudaro vis didesnę rinkėjų dalį, aktyviau balsuoja, turi daugiau turto. Politikai tai supranta. O 20–30 metų žmonių, kurie sprendžia, ar čia kurti šeimą, mažėja.

Lietuvos strategija, skaitant ją pagal pinigus, atrodo taip: kuriame vis patogesnę valstybę senėjimui ir stebimės, kodėl jauni joje nenori daugintis. Dabar dauginasi tik pensininkų skaičius. Ir ateityje jų pasidaugins dar labiau.

Rugsėjo 10-oji

Ir čia turiu papildyti seniai parašytą postą – kartais ir lazda iššauna.

Šiandien Vyriausybė pristatė beveik 800 mln. eurų paketą šeimoms. Tarp priemonių – vaiko priežiūros išmoka 18 mėnesių variantu nuo 60 iki 78% kompensuojamojo uždarbio, tai yra 100% į rankas. 24 mėnesių variantu – nuo 45 iki 60 proc. Būtent tai, apie ką rašau. Sveikinu.

Tik dvi pastabos, kol šampanas neatidarytas.

Pirma. 800 mln. yra ne per metus, o „ilgainiui“. Brangiausia priemonė – nemokami pietūs visiems mokiniams, 376 mln. – prasideda 2029 metais ir baigiasi 2034-aisiais. Kitoje kadencijoje. Šiandien pažadėjo, kiti mokės. Tipiškai.

Antra. Niekur nepasakyta, iš kur pinigai. O aš žinau, iš kur. 243 mln. kasmet jau guli rezerve. Iš pačių tėvų. Nereikia naujos išmokos, naujo mokesčio, naujo fondo. Reikia vieno sakinio „Sodros“ biudžeto įstatyme: motinystės įmokų perviršis skiriamas motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokoms. Ne bendram rezervui. Ne pensijų indeksavimui.

Atiduokim tėvų ir vaikų pinigus tėvams ir vaikams.

Spalio 17 d. Seimą pasieks 2027 metų biudžeto projektas. Atsiversim ir pamatysim, ar išmokų kėlimas jame yra, ir iš kur jis finansuojamas. Tada ir sužinosim, ką reiškia žodis „prioritetas“.

P.S. Šiam klausimui rugsėjo mėnesį tiek.

P.P.S. Vagei! atiduokit vaikų pinigus!