2026.10.30 10:07
Asociatyvi (2022 m kovas) LR Prezidentūros, lrp.lt nuotr.
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį vadovavo reguliariam Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžiui. Vienu iš svarbiausių klausimų tapo visuotinis privalomas karinis šaukimas Lietuvoje.
VGT nariai apžvelgė saugumo situaciją, aptarė integruotos oro erdvės gynybos įgyvendinimą, įspėjimo apie oro atakos pavojų sistemos korekcijas, perėjimą prie visuotinio šaukimo, bendradarbiavimo su Ukrainos gynybos pramone perspektyvas.
VGT posėdyje konstatuota, kad grėsmių pobūdis išlieka nepakitęs. Rusijai ir toliau vykdant hibridinę veiklą, sabotažo grėsmė, nors ir riboto masto, išlieka aukštos tikimybės. „Agresyvūs Rusijos veiksmai yra realybė, su kuria mes susiduriame nuolat, todėl turime būti pasiruošę bet kokiems Kremliaus režimo išpuoliams ar provokacijoms“, – sakė F.Nausėda.
VGT patvirtintas vertinimas, kad artimiausius porą metų konvencinės atakos prieš Lietuvą tikimybė yra labai maža. Žiūrint toliau, į 3–5 metų perspektyvą, rizika vertinama rimtai. Todėl pagrindiniu Lietuvos gynybos prioritetu išlieka Nacionalinės divizijos išvystymas iki 2030 m. ir valstybės sienos gynybos stiprinimas.
VGT nariai apžvelgė, kaip Lietuvos kariuomenė kartu su kitomis institucijomis įgyvendina VGT nutarimus tobulinti oro erdvės gynybą. Konstatuota, kad atliekant įsigijimus, užtikrinančius geresnį situacijos valdymą, oro erdvės stebėjimą ir integruojant trumpojo ir ilgojo nuotolio radarus, elektroninės žvalgybos sistemas, grėsmių identifikavimas žymiai pagerėjo.
Lietuvos kariuomenė VGT nariams pristatė įspėjimo apie oro atakos pavojų sistemos korekcijas, kurios leis informaciją gyventojams pateikti operatyviau, užtikrinti, kad perspėjimas pasiektų gyventojus kiek įmanoma anksčiau ir jie turėtų daugiau laiko apsisaugoti.
VGT nariai aptarė visuotinio vaikinų šaukimo klausimą. Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos kariuomenė šiuo metu yra suplanavusi ir įgyvendina nuoseklų privalomos pradinės karo tarnybos didinimą.
„Visuotinį šaukimą turime vertinti ne tiek per kariuomenės didinimo prizmę, bet visų pirma atsižvelgdami į poreikį kuo daugiau piliečių parengti gynybai – visi turime būti pasirengę, nes to reikia ne tik gynybai, bet ir, svarbiausia, efektyviam atgrasymui“, – sakė šalies vadovas.
VGT, atsižvelgdama į kariuomenės galimybes dėl būtinos infrastruktūros, dėl papildomo instruktorių poreikio, į būtinybę užtikrinti, kad prie visuotinio šaukimo būtų pereinama ne paskubomis, o kokybiškai, įvertindama finansines galimybes ir esamus prioritetus, nusprendė, kad prie visuotinio vaikinų šaukimo bus pilnai pereita 2032 metais.
VGT posėdyje taip pat sutarta įgyvendinant „Drone Deal“ susitarimą pateikti Ukrainos pusei sąrašą gynybos srities produktų, kurių gamybą Lietuva siūlytų lokalizuoti Lietuvoje.
Dabartinė VGT ir prezidentūros sudėtis iki 2030 metų bus pilnai pasikeitusi. Tad sprendimus siūlys ji.
Rekrūtų kariuomenė Lietuvoje atsirado 1778 m., kai Abiejų Tautų Respublikoje (Lenkijos-Lietuvos) seimas nutarė padidinti kariuomenę iki 100 000 karių. Nuspręsta įvesti rekrūtų prievolę. Jau po kelių mėnesių seimas priėmė nutarimą dėl rekrūtų rinkimo. Plačiau ⇓
Platesnis kontekstas ▼
Pirmaisiais rekrūtais tapo miestuose gyvenantys valkatos, elgetos, iš neaiškių pajamų gyvenantys asmenys.
Už rekrūtų rinkimą atsakingiems karinių dalinių vadams buvo griežtai uždrausta imti į rekrūtus amatininkus, jų pameistrius, į miestą atvykusius valstiečius, tarnus, turinčius raštiškus dvarininkų patvirtinimus apie jų priklausomybę.
1789 m. pabaigoje seimas priėmė naują nutarimą, kuriuo nustatė bendrą rekrūtų ėmimo tvarką. Iš valstybinių, karališkųjų, bažnytinių valdų ir miestų turėjo būti pristatyta po vieną rekrūtą nuo penkiasdešimties dūmų, o iš privačių valdų – po vieną rekrūtą nuo šimto dūmų.
Naujieji rekrūtai turėjo tarnauti pėstininkų daliniuose, o kavalerijos daliniai, kuriuose tarnavo bajorai, ir toliau buvo komplektuojami samdant karius.
Paimti Lietuvoje rekrūtai tarnavo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenėje, o paimti Lenkijoje – Karūnos kariuomenėje.
Nutarime nurodyta, kad rekrūtai pagal galimybę tarnautų tame pačiame paviete ar vaivadijoje, kurioje jie iki tol gyveno.
Rekrūtas turėjo būti tarp 18 ir 35 metų, sveikas, ne mažesnio kaip 164 cm ūgio. Jis privalėjo tarnauti nuo 6 iki 8 metų.
Šaltinis: LDK Istorija: https://www.ldkistorija.lt/rekrutu-prievole/
Šiuolaikinė Lietuva privalomąją karinę tarnybą panaikino 2008 m., tačiau 2015 m. ją vėl grąžino.
2024 m. Lietuvos Seimas priėmė pataisas, pagal kurias jaunuoliai į kariuomenę bus šaukiami iškart baigę vidurinę mokyklą.
Tikimasi, kad 2026 m. į Lietuvos ginkluotąsias pajėgas bus pašaukta daugiau nei 5 300 jaunuolių.
Pasibaigus Šaltajam karui, dauguma Europos šalių atsisakė privalomosios karinės tarnybos.
Ji išliko tik tokiose valstybėse kaip Austrija, Graikija, Danija, Kipras, Suomija, Kroatija, Estija ir Norvegija (kuri nėra ES narė).
Švedija visuotinį šaukimą atnaujino 2017 m., o Latvija – 2023 m. Be to, tarnybos trukmė skiriasi: Kroatijoje ji trunka vos 2 mėnesius, o Norvegijoje – 19 mėnesių.
Spalio 27 d šią idėją Lietuvai pagarsino TS-LKD frakcijos narys, buvęs KAM ministras Laurynas Kasčiūnas, pabrėžęs, kad visuotinis šaukimas yra praktiškiausia visuotinės gynybos principo įgyvendinimo forma, leidžianti greičiau plėsti parengtąjį rezervą ir stiprinti atgrasymą.
Vėliau, už poros dienų Radijo žinių eteryje panašiai kalbėjo KAM ministras Robertas Kaunas.
→ Šis straipsnis nemokamas. Parengti jį ir išlaikyti čia – kainuoja.. Paremkite infa.lt
37
![Gintaras Furmanavičius. [Ne]Pasitikėjimas valdžia…](https://infa.lt/wp-content/uploads/2020/07/gintaras_furmanavicius-310x150_c.jpg "Gintaras Furmanavičius. [Ne]Pasitikėjimas valdžia…")
