infa.lt

Europos Komisija (EK) Strasbūre pristatė naująją ES gyvulininkystės strategiją, kurioje kardinaliai keičiamas požiūris į žemės ūkį.

Ilgą laiką vertintas tik kaip šiltnamio efektoą sukeliančių dujų šaltinis, gyvulininkystės sektorius oficialiai įgijo naują statusą – jis pripažintas Europos „kritine infrastruktūra“ ir šalių saugumo elementu, rašo „Politico“ leidinys.

Naujajame dokumente naudojamas išskirtinai saugumo politikos žodynas. Gyvulių bandos dabar įvardijamos kaip „strateginės autonomijos“ pagrindas, maisto gamyba – kaip „pasirengimas krizėms“, o besiganantys gyvuliai – kaip priemonė, sauganti nuo žemių apleidimo, ypač prie rytinių ES sienų.

Ūkininkų protestų pasekmė: Dar prieš kelerius metus ES rimtai svarstė planus priverstinai mažinti gyvulių skaičių vardan klimato tikslų (pavyzdžiui, Airijoje svarstyta išpjauti 200 tūkst. karvių, Nyderlanduose – trečdaliu sumažinti ūkius).

Tačiau 2024 ir 2025 metais Europos sostines paralyžiavę ūkininkų protestai su traktoriais palaužė politinę valią vykdyti pirminę „Žaliojo kurso“ darbotvarkę. Naujojoje strategijoje teigiama, kad grėsmę kelia ne per didelis, o per mažas gyvulių skaičius Europoje.

Kritiniai naujos trategijos akcentai

Naujas metano skaičiavimas: Komisija faktiškai perėmė didžiųjų mėsos ir pieno gamintojų (Airijos bei Naujosios Zelandijos) poziciją. Karvių išskiriamas metanas dabar traktuojamas kaip „biogeninė“ – natūralaus anglies ciklo dalis, o ne iškastinio kuro emisija. Tai leis išvengti drastiškų gamybos ribojimų.

Rytų sienos saugumas: Už žemės ūkį atsakingas EK komisaras Christophe’as Hansenas pabrėžė, kad gyvulių skaičius ES mažėja, o tuštėjanti žemės ūkio paskirties žemė, ypač prie rytinių bendrijos sienų, sukelia „saugumo pažeidžiamumą“.

Jokių dietų primetimo: Briuselis atsisako idėjų riboti mėsos vartojimą. Priešingai – per mokyklų valgyklas ir viešuosius pirkimus bus skatinamas europietiškos mėsos bei pieno produktų vartojimas. „Mes neprimetame dietų, mes skatiname pasirinkimą“, – nurodė C. Hansenas.

Žaliųjų organizacijų kritika: Daugiau nei 30 aplinkosaugos organizacijų, įskaitant „Greenpeace“, tokį Europos Komisijos sprendimą pavadino „skandalu“ ir „iliuziniu mąstymu“.

Žalieji akcentuoja, kad EK ignoruoja savo pačios mokslinių patarėjų rekomendacijas, kurios ragino mažinti gyvulių skaičių ir keisti visuomenės mitybą augalinio maisto linkmė.

Nepaisant kritikos, EK pažymėjo, kad sektoriui skubiai reikalingos 18 mlrd. eurų investicijos, o papildomų reikalavimų krovimas sužlugdytų pramonę, kuri kasmet sukuria 400 mlrd. eurų vertę ir išlaiko 7 milijonus darbo vietų.