2026.11.20 12:43
Spalio pabaigoje premjeras pranešė, kad valdančioji koalicija svarsto apie septynis siūlymus, kaip padidinti biudžeto pajamas. Priežastis paprasta: 2027 m. biudžeto projekte numatytas 3,8 procento BVP deficitas, o nuo sausio dyzelino akcizo CO2 dedamoji jau ir taip kyla nuo 53,60 iki 131 euro už 1 000 litrų, rašo Donatas Greičiūnas savo Facebook paskyroje.
Kol valdžia suka galvą, iš kur paimti dar, siūlau trumpam sustoti ir pasižiūrėti, kiek atiduodame jau dabar. Tik skaičiuokime ne eurais. Skaičiuokime tuo, kuo iš tikrųjų mokame: savo laiku.
Kiek ir kokių mokesčių mokame
Vidutinį atlyginimą gaunantis žmogus valstybei kas mėnesį atiduoda apie 1 396 eurus, arba 52,2 procento visko, ką jo darbas kainuoja darbdaviui.
Paimkime vidutinę algą: 2026 m. antrąjį ketvirtį ji buvo 2 628,20 euro „ant popieriaus“. Darbdaviui tokia darbo vieta kainuoja 2 674,72 euro. Štai kas iš šios sumos nukeliauja valstybei:
- 512,50 euro – „Sodrai“. Pensijų, sveikatos, ligos ir motinystės draudimas, 19,5 procento algos.
- 520,81 euro – gyventojų pajamų mokestis. 20 procentų beveik nuo visos algos, nes neapmokestinamo dydžio vidutinei algai lieka vos 24 eurai.
- 46,52 euro – darbdavio įmokos „Sodrai“. Algalapyje jų nėra, bet tai irgi darbo vietos kaina.
- Apie 230 eurų – PVM. Jis sumokamas išleidžiant algą: 21 procentas beveik visoms prekėms, įskaitant maistą, o nuo šių metų dar ir šildymą.
- Apie 64 eurus – akcizai. Maždaug 30 eurų degalinėje ir 34 eurai už alkoholį bei tabaką, skaičiuojant vidurkį vienam suaugusiam.
- Apie 22 eurus – įmonių mokesčiai kainose. Pelno, turto, taršos mokesčiai, kuriuos gamintojai ir pardavėjai sumoka iš pirkėjo pinigų.
Į rankas žmogus gauna 1 594,89 euro. Sumokėjęs vartojimo mokesčius, tikroms prekėms ir paslaugoms išleidžia apie 1 279 eurus. Mažiau nei pusę to, ką uždirbo.
Algalapyje iš šių mokesčių matyti tik 1 033 eurai – „Sodros“ įmokos ir pajamų mokestis. Likę 363 eurai į jį neįrašyti: tai darbdavio įmokos, PVM, akcizai ir įmonių mokesčiai, išsibarstę po čekius ir sąskaitas. Jų niekas žmogui nesusumuoja.
Dabar apie tą patį skaičiuojant laiku
Pinigų mes negaminame. Mes juos išmainome į savo gyvenimo valandas. Todėl 52,2 procento mokesčių reiškia 52,2 procento darbo laiko. Štai kaip tai atrodo.
- Viena darbo diena. Ateinate aštuntą ryto. Iki 11.14 dirbate „Sodrai“ ir pajamų mokesčiui. Iki 11.55 – PVM. Iki 12.06 – akcizams. Iki 12.10 – įmonių mokesčiams, paslėptiems kainose. Iš viso keturios valandos ir dešimt minučių. Sau pradedate uždirbti tik po pietų.
- Viena savaitė. Iš 40 darbo valandų beveik 21 skirta mokesčiams. Tai visas pirmadienis, visas antradienis ir daugiau nei pusė trečiadienio. Sau lieka trečiadienio popietė, ketvirtadienis ir penktadienis.
- Vieni metai. 191 diena iš 365. Iki gegužės pabaigos atidirbame algalapio mokesčius. Visą birželį – PVM. Pirmąją liepos savaitę – akcizus. Dar kelias dienas – mokesčius, ištirpusius prekių ir paslaugų kainose. Tik maždaug liepos 10-ąją ateina rytas, nuo kurio uždarbis tampa mūsų pačių. Žiema, pavasaris ir Joninės – valstybei.
- Visas darbo gyvenimas. Jei proporcija nesikeistų, per 40 darbo metų mokesčiams atidirbtume beveik 21 metus. Pinigais tai apie 670 tūkstančių eurų šiandienos kainomis.
Ir ši riba juda. Kiekvienas papildomas mokesčių procentinis punktas liepos 10-ąją nustumia beveik keturiomis dienomis toliau. Todėl kiekvienas siūlymas „šiek tiek padidinti“ iš tikrųjų yra siūlymas paimti dar kelias mūsų gyvenimo dienas per metus.
Kas atiduoda pusę gyvenimo, turi teisę klausti
Jei kas mėnesį 1 396 eurus mokėtume bet kuriai įmonei, reikalautume sąskaitos, ataskaitos ir paaiškinimo už kiekvieną neaiškią eilutę. Mokesčiai yra didžiausia mūsų gyvenimo išlaida, didesnė už būstą, maistą ir automobilį kartu sudėjus. O jų sąskaitos dauguma nėra matę nė karto.
Domėtis, kur šie pinigai išleidžiami, nėra pomėgis domėtis politika. Tai elementari pareiga sau. Kas nepaklausia, kam atidavė savo pirmadienį, antradienį ir pusę trečiadienio, elgiasi taip, lyg jo laikas nebūtų nieko vertas.
O jei matome, kad pinigai švaistomi, privalome reikalauti paaiškinimų. Ne prašyti, o reikalauti: tai mūsų darbo valandos. Ir reikalauti tikrai yra dėl ko. Tam nereikia gandų ar sąmokslo teorijų, užtenka atsiversti Valstybės kontrolės, aukščiausios šalies audito institucijos, ataskaitas.
Ką sako Valstybės kontrolė
Vien per pastaruosius dvejus metus auditoriai paskelbė bent šešias išvadas, kuriose kalbama apie dešimtis ir šimtus milijonų eurų.
221 milijonas eurų už klaidas skirstant ES pinigus. Tikrindama 2014–2020 m. ES fondų investicijas, Valstybės kontrolė nustatė 14,15 procento klaidų lygį, kai Europos Komisija toleruoja 2 procentus. Po audito teko atlikti 235,8 mln. eurų korekcijų, iš jų 221,42 mln. eurų padengta valstybės biudžeto pinigais. Seimo Audito komitetas dėl to nutarė kreiptis į Generalinę prokuratūrą.
100 milijonų eurų informacinėms technologijoms, kurių nauda neišmatuota. 2015–2024 m. tiek išleista bendrai viešojo sektoriaus IT infrastruktūrai ir centralizuotoms paslaugoms. Projekto tikslas buvo taupyti, tačiau ar valstybė sutaupė bent eurą, niekas neįvertino. 2024 m. pabaigoje penkiomis iš dvylikos centralizuotų paslaugų naudojosi mažiau nei 15 procentų vertintų įstaigų.
916,8 milijono eurų išlaidų, neparodytų pagal tikrąją paskirtį. Tiek 2025 m. valstybės biudžeto išlaidų ataskaitose neatskleista taip, kad būtų aišku, kam jos iš tikrųjų panaudotos. „Sodros“ ataskaitose auditoriai negalėjo patvirtinti 454,9 mln. eurų motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų teisingumo. Reikšmingų klaidų valstybės ataskaitose randama jau 14 metų iš eilės.
3 milijardai eurų naujovėms, iš kurių panaudota pusė. Iš 28 patikrintų paramos verslui priemonių tik šešios buvo pagrįstos duomenimis apie realų poreikį. Trijuose iš septynių mokslo ir technologijų parkų mokslinių tyrimų veikla 2024–2025 m. nevyko, nors į jų infrastruktūrą investuota 11,6 mln. eurų.
Gynybos pirkimai: pažeidimai 24 iš 36 patikrintų atvejų. 2026 m. birželį paskelbtame krašto apsaugos pirkimų audite teisės aktų reikalavimų pažeidimų rasta dviejuose trečdaliuose tikrintų rizikingesnių pirkimų. Keturiolika pirkimų už 950 mln. eurų įvykdyti pagal išimtis, kai Viešųjų pirkimų įstatymas netaikomas.
260 eurų už 1,1 kilometro kelionę. Valstybė apmoka pacientų nuvežimą į gydymo įstaigas. Auditoriai rado atvejį, kai pacientą Vilniuje reikėjo pavežti vos 1,1 kilometro. Tačiau jo vežti atvažiavo įmonė iš Elektrėnų, todėl valstybė sumokėjo už visus 72 automobilio nuvažiuotus kilometrus – 260 eurų. Negana to, kai kuriais mėnesiais šios paslaugos organizavimas kainavo kelis kartus daugiau nei patys pacientų vežimai.
Čia būtina sąžininga pastaba. Valstybės kontrolė korupcijos nenustato ir šiose ataskaitose jos nekonstatuoja: tai prokurorų ir STT darbas. Ne visi šie pinigai pavogti ar prarasti. Dalis panaudota netinkamai, dalis – be įrodymo, kad davė naudos, o dalies tiesiog neįmanoma atsekti.
Pati valstybės kontrolierė apie apskaitos netvarką sakė, kad tai „signalas ne apie prarastus milijardus, o apie viešojo sektoriaus valdymo būklę“. Tačiau ten, kur pinigų kelio neįmanoma atsekti, neįmanoma ir patikrinti, ar jie nebuvo iššvaistyti. Būtent todėl ir reikia klausti.
Kiek tai mūsų darbo dienų
Milijonai skamba abstrakčiai, todėl išverskime juos į tą patį matą – laiką. Vienas vidutinis darbuotojas per metus sumoka 16 750 eurų mokesčių ir tam dirba 191 dieną, nuo sausio 1-osios iki liepos 10-osios.
- 221 milijonas eurų už ES pinigų skirstymo klaidas – tai visų metų mokesčiai, kuriuos sumoka daugiau nei 13 tūkstančių vidutinių darbuotojų. Trylika tūkstančių žmonių pusę metų kėlėsi į darbą tam, kad būtų užkamšyta ši skylė.
- 100 milijonų eurų IT sistemai, kurios naudos niekas neišmatavo – beveik 6 tūkstančių darbuotojų metų mokesčiai.
- 11,6 milijono eurų mokslo parkams, kuriuose tyrimai nevyksta – beveik 700 darbuotojų metų mokesčiai.
- 260 eurų už vieną 1,1 kilometro kelionę – visi mokesčiai, kuriuos vidutinis darbuotojas sumoka per beveik keturias darbo dienas.
O 916,8 milijono eurų, kurių tikrosios paskirties ataskaitose nematyti, prilygsta beveik 55 tūkstančių darbuotojų metų mokesčiams. Tai nereiškia, kad šie pinigai dingo. Tai reiškia, kad 55 tūkstančiai žmonių pusę metų dirbo valstybei, o valstybė negali aiškiai parodyti, kam to darbo rezultatus panaudojo.
Štai kodėl šis klausimas asmeniškas. Kai kitą kartą išgirsite, kad kur nors „neefektyviai panaudota“ dešimt milijonų, padalykite iš 16 750. Gausite beveik 600 žmonių, kurių pusės metų darbas iššvaistytas tuščiai.
Esu už mokesčius
Kad nebūtų nesusipratimų: aš nėsau prieš mokesčius. Aš už. Už juos gauname pensijas tėvams, mokyklas vaikams, ligonines, kelius ir kariuomenę, kurios šiandien reikia labiau nei bet kada. Valstybė be mokesčių neegzistuoja, ir mokėti juos yra normali kiekvieno pareiga.
Tačiau lygiai taip pat esu už racionalų jų panaudojimą. Jei iš žmogaus paimama daugiau nei pusė jo darbo laiko, jam priklauso aiškus atsakymas, kam tas laikas panaudotas. O prieš prašant dar kelių dienų per metus, sąžiningiau būtų pirma parodyti, kad jau paimtos 191 diena panaudotos protingai.
Mokesčių didinimas ir pinigų švaistymas yra ta pati sąskaita, tik iš skirtingų pusių. Abi apmokamos mūsų pirmadieniais, antradieniais ir trečiadienių rytais. Todėl domėkimės, skaitykime ir klauskime. Tai ne priešiškumas valstybei. Tai pagarba savo pačių laikui ir savo Tautai.
Autorius savo skaičiavimuose remiasi Valstybės duomenų agentūros 2026 m. antrojo ketvirčio vidutinio darbo užmokesčio duomenimis, 2026 m. galiojančiais „Sodros“, gyventojų pajamų mokesčio, PVM ir akcizų tarifais bei Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Finansų ministerijos 2025 m. biudžeto pajamų duomenimis. Algalapio mokesčiai suskaičiuoti tiksliai, PVM, akcizai ir kainose esantys įmonių mokesčiai yra įverčiai vidutiniam vartotojui. Audito duomenys – iš Valstybės kontrolės ataskaitų ir pranešimų: 2014–2020 m. ES fondų investicijų audito, viešojo sektoriaus IT paslaugų centralizavimo audito (2025 m.), 2025 m. valstybės ataskaitų rinkinio finansinio audito, verslo naujovių skatinimo audito ir krašto apsaugos sistemos pirkimų audito (2026 m.). Premjero pasisakymas apie svarstomus mokesčius – iš ELTA 2026 m. spalio 27 d.
→ Šis straipsnis nemokamas. Parengti jį ir išlaikyti čia – kainuoja.. Paremkite infa.lt


90


musu DARBO valandos! Apmokestintos ir visos ismokos,iskaitant ligos,pensijos,pasalpos,atostoginiai ir kt. Neretai net ne po karta! Taigi,duomenis deretu koreguoti.