infa.lt

Foto: FB

Stanfordo universiteto Freemano Spogli tarptautinių studijų instituto kviestinis bendradarbis, svarbiausias Lietuvos anūkas Gabrielius Landsbergis, šią savaitę duodamas interviu Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai perspėjo, kad dėl bandymo atkurti santykius su Pekinu Lietuvai ateityje gali būti primenama, jog ji yra „valstybė, kuri palūžta“.

Apie rytoj prasidėsiantį karą su Rusija, žinoma, ramiau svarstyti prisėdus su vyno taure Egine, negu prisiimti kaltę už savo vertybinius kaprizus.

Tačiau jam pačiam privalu atsakyti į nepatogų klausimą, kurio jokia politinė retorika nepridengsi. Kiek Lietuvai kainavo jo net su vyriausybe neaptartas 2021 metų pasirinkimas, kas tą kainą sumokėjo ir ką Lietuva už tai gavo? Vertybėmis žongliruoti mėgstantis anūkas, mano akimis, gyvenime nėra dirbęs to darbo, kurį po jo politinių sprendimų teko dirbti eksportuotojams – aiškintis, kur dėti pasienyje įstrigusią produkciją ir kaip apmokėti sąskaitas už prekes, kurių pirkėjas nebegali priimti.

2021 metų gegužę Lietuva pasitraukė iš Kinijos bendradarbiavimo su Vidurio ir Rytų Europos šalimis formato „17+1“. Tų pačių metų liepą paskelbta apie planuojamą atstovybę, o lapkričio 18 dieną Vilniuje duris atvėrė Taivaniečių atstovybė Lietuvoje. Tai oficialus įstaigos pavadinimas. Ji veikia be ambasados statuso.

Lietuva tuo sprendimu diplomatinių santykių su Taivanu neužmezgė. Politinis pasirinkimas buvo pačiame pavadinime, nors daugelyje kitų Europos šalių naudojamas Taipėjaus vardas. Vilnius pasirinko „Taivaniečių“. Lapkričio 21 dieną Pekinas pažemino diplomatinių santykių lygį iki reikalų patikėtinių, o gruodį prasidėjo prekybos trikdžiai.

Mano vertinimu, idiotiška buvo šitaip rizikuoti verslo sąskaita, kai iki šiol negirdėjome aiškaus atsakymo, kaip valdžia rengėsi galimam Kinijos atsakui.

Europos Komisija fiksavo Kinijos muitinės atsisakymus įleisti lietuviškas prekes ir suvaržymus tarptautinėms bendrovėms, naudojusioms lietuviškus komponentus. Nuo 2022 metų vasario Kinija, remdamasi sanitariniais ir fitosanitariniais motyvais, įformino draudimus įvežti iš Lietuvos siunčiamą alkoholį, jautieną, pieno produktus, rąstus ir durpes.

Komisijos cituotais Kinijos muitinės duomenimis, 2022 metų sausį–spalį prekių srautas iš Lietuvos į Kiniją buvo 80 procentų mažesnis nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Smūgis pasiekė ir tuos gamintojus, kurie produkciją tiekė Europos užsakovams.

Už ekonominį spaudimą atsako Pekinas. Už pasirengimą tokiam atsakui – Vilnius. Jau 2022 metų sausio 4 dieną prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad klaida buvo atstovybės pavadinimas, ir sakė, jog šis su juo nebuvo derintas. Kol Lietuvos eksportuotojams strigo kroviniai, Prezidentūra ir ministerija viešai aiškinosi, kas su kuo kalbėjosi. Verslui tuo metu būtų labiau pravertęs atsakymas, ką daryti su prekėmis.

Šiek tiek tų taip nemėgstamų skaičių. 2020 metais į Kiniją išvežta lietuviškos kilmės prekių už maždaug 244 milijonus eurų, 2021 metais – už 170,9 milijono eurų, 2022 metais – už 45,1 milijono eurų, o 2023 metais – už maždaug 82,2 milijono eurų. Vien 2022 metais, palyginti su 2021 metais, eksportas sumažėjo 125,8 milijono eurų, arba beveik 74 procentais.

Jei 2021 metų eksporto lygį taikome abiem vėlesniems metams, bendras dvejų metų atotrūkis siekia 214,5 milijono eurų. Jei abiem metams taikome aukštesnį 2020 metų lygį, gauname apie 361 milijoną eurų. Į 2021 metų rezultatą jau patenka pirmosios prekybos trikdžių savaitės, o skaičiuodami pagal 2020 metų lygį darome prielaidą, kad Lietuva būtų jį išlaikiusi dvejus metus iš eilės.

Tikslią grynąją žalą būtų galima įvertinti žinant, kiek pardavimų verslas perkėlė kitur, kiek kainavo persiorientuoti ir kiek užsakymų prarasta per užsienio partnerius. Viešai prieinami eksporto duomenys tokios sąskaitos pateikti neleidžia.

O ką Lietuva gavo iš Taivanio? 2022 metais viešumoje skambėjo 200 milijonų Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių investicijų fondas ir vieno milijardo dolerių paskolų fondas. Taivaniečių atstovybė vėliau paaiškino, kad abu fondai skirti ne Lietuvai, o visai Vidurio ir Rytų Europai, ypatingą dėmesį skiriant Lietuvai.

2026 metų kovą atstovybė nurodė, kad paskolų fondas Lietuvoje buvo patvirtinęs aštuonis projektus, kurių bendra vertė siekė 20 milijonų eurų. Kiek iš tos sumos faktiškai išmokėta, atstovybės pateikti duomenys neatskleidžia. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos duomenimis, tiesioginių Taivano investicijų Lietuvoje likutis nuo 0,53 milijono eurų 2021 metais išaugo iki 7,21 milijono eurų 2024 metais, o 2025 metų trečiąjį ketvirtį siekė 5,14 milijono eurų.

Viešojoje diskusijoje skirtumui tarp fondo dydžio, patvirtintų projektų vertės ir investicijų likučio teko mažiau dėmesio nei pačiam žodžiui „milijardas“.

Bendradarbiavimas davė ir konkrečių rezultatų. Štai 2023 metais „Teltonika“ su Taivano Pramonės technologijų tyrimų institutu pasirašė 14 milijonų eurų vertės sutartį dėl puslaidininkių technologijų. Pagal sutartį 10 milijonų eurų teko Taivano pusei finansuoti, 4 milijonus – pačiai „Teltonikai“. Taivane įsteigta Lietuvos lazerių laboratorija, o atstovybės duomenimis, Lietuvos lazerinės įrangos pardavimai Taivane viršijo 4 milijonus eurų.

2025 metais visas Lietuvos prekių eksportas į Taivaną siekė apie 36 milijonus eurų. Iš jų apie 30 milijonų eurų teko lietuviškos kilmės prekėms. Taigi minimali bendradarbiavimo nauda matoma ir sutartyse, ir pardavimuose. Milijardas, kaip įprasta, geriausiai atrodė propagandinėse antraštėse.

Ką turime abiejose sąskaitos pusėse? Kinijoje per 2022 ir 2023 metus lietuviškos kilmės prekių eksporto atotrūkis siekė 214,5 milijono eurų, lyginant su 2021 metų lygiu, arba apie 360 milijonų eurų, lyginant su 2020 metų lygiu. Tuo tarpu Taivane 2025 metais pardavėme lietuviškos kilmės prekių už 30 milijonų eurų. Greta to turime 20 milijonų eurų vertės patvirtintų projektų, 5,14 milijono eurų tiesioginių investicijų likutį 2025 metų trečiąjį ketvirtį ir 10 milijonų eurų Taivano finansavimo dalį pagal „Teltonikos“ sutartį.

Eksporto atotrūkis, metiniai pardavimai, patvirtintų projektų vertė ir investicijų likutis matuoja skirtingus dalykus. Kad sužinotume, kiek Taivano rinka kompensavo Kinijoje prarastus pardavimus, reikėtų lyginti papildomą lietuviškos kilmės prekių eksportą į Taivaną per tuos pačius metus. Kol kas turime ir konkrečių rezultatų, ir labai didelį atstumą tarp jų bei antraštėse skambėjusių sumų.

Kol eksportuotojai ieškojo, kur parduoti Kinijos neįsileistas prekes, Seimo delegacijos mynė taką į Taipėjų. 2026 metų spalio 15 dieną Seimo valdyba patvirtino Mato Maldeikio komandiruotę į „Formosa Club“ konferenciją ir pavedė iš Seimo lėšų išmokėti dienpinigius.

Ar jis iš tiesų dalyvavo konferencijoje, viešai patvirtinti nepavyko. Po penkerių metų Seimas galėtų paskelbti vieną suvestinę, kurioje matytųsi, kas ir kiek kartų vyko, kas apmokėjo keliones ir kokie susitarimai po jų virto konkrečiais darbais. Kol kas lengviau rasti nuotrauką iš susitikimo Taipėjuje negu atsakymą į visus tris klausimus.

Prekių srautai į Kiniją šiek tiek pradėjo atsigauti 2024 metais. „Verslo žinių“ duomenimis, 2026 metų sausį ir vasarį lietuviškos kilmės prekių eksportas į Kiniją pasiekė 40,6 milijono eurų. Tai 25 procentais daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2025 metais ir 12 procentų daugiau nei per tuos pačius du 2020 metų mėnesius.

Pasikeitė eksporto sudėtis. Svarbiausia lietuviška preke tapo lazeriai, o baldų eksportas ankstesnio lygio neatgavo. Bendroje statistikoje matyti atsigavimas. Baldų ir žemės ūkio produkcijos eksportuotojai turi savą statistiką, kuri yra labai liūdna.

Lapkričio 9 dieną Gitanas Nausėda patvirtino, kad su juo derinti Užsienio reikalų ministerijos pokalbiai dėl atstovybės pavadinimo. Žiniasklaida skelbė apie rugsėjį Taivano pusei pateiktą prašymą jį pakeisti. Ministras Kęstutis Budrys sakė, kad informacija pateikta netiksliai, ir neigė spaudimą. Lapkričio 10 dieną Taivano užsienio reikalų ministerija pareiškė pavadinimo keisti neketinanti.

Po lapkričio 11 dienos uždaro Seimo Užsienio reikalų komiteto posėdžio jo pirmininkas Remigijus Motuzas pranešė, kad ministras informuos komitetą prieš tolesnes derybas ir po jų. Lapkričio 12 dieną buvo numatytas darbinis susitikimas su Kinijos diplomatais. Iki lapkričio 11 dienos susitarimo dėl ambasadorių grąžinimo ar atstovybės pervadinimo viešai nepaskelbta.

Taigi, didieji vertybininkai, vadovaujami Gabrieliaus Landsbergio ir kiti 2021 metų sprendimo autoriai skolingi Lietuvai atsakymą, kokį Kinijos atsaką jie numatė, kaip ketino apsaugoti eksportuotojus ir kokius rezultatus laikė pakankamais tokiai rizikai pateisinti.

Praėjus penkeriems metams, valdžia galėtų paskelbti vieną ataskaitą su faktiškai išmokėtomis paskolomis, įmonių patirtais nuostoliais ir įgyvendintais Taivano projektais. Kol tos sąskaitos nėra, buvę ir dabartiniai valdantieji gali toliau ginčytis dėl vieno žodžio ant iškabos. O verslui visus tuos metus teko aiškintis dėl negautų milijonų bei kiekvienos neapmokėtos sąskaitos.

„Gerai padaryti yra geriau negu gerai pasakyti.” Taip sakė Benjaminas Franklinas savo veikale „Vargšo Ričardo almanachas” dar 1737 metais. Gaila, kad vertybinis Gabrielius su savo vertybiniu talibanu nerado laiko to perskaityti.

Pirmą kartą šis įrašas paskelbtas jo autoriaus asmeninėje Facebook paskyroje.