2026.11.10 15:16
Seimo kanceliarijos nuotr. (autorė Viktoriia Chorna).
„Pasklidus informacijai apie galimą Užsienio reikalų ministerijos reikalavimą keisti Taivaniečių atstovybės pavadinimą Lietuvoje, liberalai […] ketvirtadienį užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio užklaus, kokiu pagrindu galimai aukojama Taivainiečių atstovybė Vilniuje“, rašoma pranešime Seimo svetainėje.
Liberalų frakcija rengia politinį spaudimą Užsienio reikalų ministerijai, kad būtų užkirstas kelias atstovybės pervadinimui. Tačiau patys argumentai, kuriais remiamasi, neatlaiko sausos faktinės analizės.
1. Reikalavimas, kad Kinija žengtų pirmą žingsnį
Citata iš pranešimo:
- „Ne Lietuva, o Kinija pasiūlė pažeminti diplomatinį atstovavimą […]. Todėl Kinija pirmiausia ir turi pasiūlyti atstatyti diplomatinį atstovavimą – tai yra akredituojant ambasadorius tiek Pekine, tiek Vilniuje“ – A. Lydeka.
Faktinė realybė: Šis teiginys ignoruoja pamatinę diplomatijos taisyklę: kas vienašališkai pakeitė de facto galiojusį status quo, tas ir ieško būdų jį ištaisyti. Lietuva, pasirinkdama unikalų „Taivaniečių“ pavadinimą, nukrypo nuo dešimtmečius galiojusio „Vienos Kinijos“ supratimo.
Tikėtis, kad antroji pasaulio ekonomika (Pekinas) pirma žengs žingsnį atgal ir pasiūlys atstatyti santykius su 2,8 mln. gyventojų rinka, rodo visišką atitrūkimą nuo galios asimetrijos dėsnių. Pekinas šioje situacijoje nieko neprarado nei politiškai, nei ekonomiškai, todėl niekur neskubės.
2. Spekuliacija „patikimos valstybės reputacija“
Citata iš pranešimo:
- „Tai padarius (pakeitus pavadinimą) Lietuvos, kaip nuoseklios, principingos ir patikimos valstybės, reputacija patirtų dar vieną rimtą smūgį.“ – V. Čmilytė-Nielsen.
Faktinė realybė: Visos kitos ES valstybės ir JAV išlaiko itin glaudžius ekonominius bei technologinius ryšius su Taivanu būtent todėl, kad naudoja „Taipėjaus atstovybės“ pavadinimą. Lietuvos pasirinktas unikalus formatas nesukūrė jokio papildomo pasitikėjimo tarp sąjungininkų – priešingai, jis sukėlė nuostabą ES ir NATO sostinėse, nes vienašališkas Vilniaus veiksmas sukėlė nereikalingą riziką visos ES prekybos santykiams su Kinija.
Pavadinimo pakeitimas į standartinį „Taipėjaus“ būtų ne reputacijos praradimas, o tiesiog grįžimas prie sąjungininkų taikomos praktikos.
3. Dirbtinis pasirinkimo primetimas (False dichotomy)
Citata iš pranešimo:
- „Siekdamas gerinti santykius su nedemokratine Kinija, pasirinko griauti santykius su demokratiniu Taivanu.“ – V. Čmilytė-Nielsen.
Faktinė realybė: Pateikiamas melagingas pasirinkimas. Techninis atstovybės pavadinimo koregavimas nereiškia santykių su Taivanu griovimo – tai tiesiog teisinio mazgo išrišimas, leidžiantis nuimti sisteminius blokus iš Kinijos pusės.
Būtent 2021 m. pasirinktas formatas paralyžiavo Lietuvos logistinį patrauklumą (muitinės blokai, nutrūkęs krovinių tranzitas geležinkeliais ir per Klaipėdos uostą). Pasiūlymas ištaisyti šį žingsnį yra nukreiptas į pragmatišką logistinės ir diplomatinės aklavietės sprendimą, o ne į vertybių išdavystę.
Išvada
Pranešimas parašytas siekiant apsaugoti praėjusios kadencijos, kurioje dalyvavo „Liberalų sąjūdis“ politinį įvaizdį. Tačiau sausa analizė rodo, kad „principingumu“ pavadintas kursas įstūmė šalį į logistinį ir diplomatinį akligatvį, iš kurio neįmanoma išeiti reikalaujant, kad globalūs žaidėjai taikytųsi prie Vilniaus sąlygų.
Pilnas „Liberalų sąjūdžio“ pranešimas ⇓
Platesnis kontekstas ▼
Liberalai susitikime su K. Budriu aiškinsis Taivainiečių atstovybės Vilniuje likimą
Pasklidus informacijai apie galimą Užsienio reikalų ministerijos reikalavimą keisti Taivaniečių atstovybės pavadinimą Lietuvoje, liberalai apgailestauja dėl tokios diplomatinės klaidos ir politinio trumparegiškumo ir ketvirtadienį užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio užklaus, kokiu pagrindu galimai aukojama Taivainiečių atstovybė Vilniuje.
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnės Viktorijos Čmilytės-Nielsen teigimu, toks Vyriausybės sprendimas būtų rimta strateginė klaida – ypač prieš artėjantį pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai.
„Tai padarius Lietuvos, kaip nuoseklios, principingos ir patikimos valstybės, reputacija patirtų dar vieną rimtą smūgį. Užsienio politikoje pasitikėjimą prarasti lengva, o susigrąžinti – labai sunku“, – sako V. Čmilytė-Nielsen.
Liberalus ypač stebina, kad spalio 22 d. lankydamasis frakcijoje Mindaugas Sinkevičius teigė neturintis jokių žinių apie Vyriausybės veiksmus pervadinti Taivaniečių atstovybę.
„Iki šiol gana sėkmingai balansavęs užsienio reikalų ministras pasidavė socialdemokratų spaudimui. Siekdamas gerinti santykius su nedemokratine Kinija, pasirinko griauti santykius su demokratiniu Taivanu. Jeigu premjeras apie tai net nežino, kas tuomet Vyriausybėje priima sprendimus ir kas už juos atsako?“ – sako Viktorija Čmilytė Nielsen.
Seimo Užsienio reikalų komiteto, kurio kol kas taip pat niekas neinformavo apie galimą Taivaniečių atstovybės pervadinimą, narys Arminas Lydeka pabrėžia, kad atkuriant diplomatinio atstovavimo santykius su Kinija ne Lietuva turėtų aukotis mainydama atstovybės pavadinimą.
„Tarp Lietuvos ir Kinijos diplomatiniai santykiai niekada nebuvo nutraukti: jie iki dabar egzistuoja. Ne Lietuva, o Kinija pasiūlė pažeminti diplomatinį atstovimą, dėl ko buvo atšaukti ambasadoriai abiejose pusėse – tiek Vilniuje, tiek Pekine. Todėl Kinija pirmiausia ir turi pasiūlyti atstatyti diplomatinį atstovavimą – tai yra akredituojant ambasadorius tiek Pekine, tiek Vilniuje“, – sako A. Lydeka.
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija šį klausimą užsienio reikalų ministrui kels suplanuotame frakcijos susitikime šį ketvirtadienį.
→ Šis straipsnis nemokamas. Parengti jį ir išlaikyti čia – kainuoja.. Paremkite infa.lt
26
Siūlau seimo Liberalų frakcijai surengti protesto piketą Kinijoje prie URM!
Keliaukit savo lėšomis, kaip Vėgėlė ir Jankūnas į Briuselį pas kinų diplomatus.