infa.lt

Foto: infa.lt / DI

Žmogaus smegenys yra viena nuostabiausių struktūrų Visatoje. Milijardai neuronų, susietų trilijonais sinapsinių jungčių, generuoja mūsų mintis, prisiminimus, emocijas, vaizduotę ir tapatybės pojūtį. Jos leidžia mums pažinti aplinkinį pasaulį, kelti klausimus apie savo egzistenciją ir ieškoti atsakymų į giliausias tikrovės mįsles.

Mokslininkai aptiko galimą ryšį tarp žmogaus smegenų ir Visatos kvantiniu lygmeniu. Tai leidžia manyti, kad mūsų smegenys gali turėti panašumų su pamatiniais Visatos dėsniais.

Smegenys yra Visatos dalis, įgijusi gebėjimą tyrinėti pačią Visatą ir kelti klausimus apie ją. Smegenys ypač žavi tuo, kad jos ne tik geba suprasti Visatą, bet ir apmąstyti savo pačių egzistenciją.

Ta pati biologinė sistema, padedanti mums atpažinti tolimas galaktikas, suprasti fizikos dėsnius ir tyrinėti Visatos kilmę, taip pat lemia mūsų gebėjimą stebėtis, kodėl mes esame.

Kiekviena mintis, kiekvienas sapnas ir kiekviena sąmoningumo akimirka kyla iš šio nepaprasto organo veiklos. Nors mokslininkai padarė didžiulę pažangą aiškindamiesi smegenų veikimo principus, sąmonės prigimtis bei ryšys tarp smegenų veiklos ir subjektyvaus patyrimo išlieka mokslo paslaptimi.

Visatos struktūros ir smegenų neuroninės architektūros palyginimai atskleidė morfologines ir topologines paraleles, kurios kursto spekuliatyvias idėjas apie gilesnį kosminį-neuroninį ryšį. Kosminį tinklą sudaro tankūs galaktikų spiečiai, sujungti ilgais materijos siūlais ir atskirti didžiulėmis tuštumomis.

Smegenų žievė ir smegenėlės pasižymi analogišku neuroninių ląstelių, sujungtų dendritinėmis ir aksoninėmis ataugomis su tarpinėmis erdvėmis, išsidėstymu. Abu tinklai pasižymi panašiu pasiskirstymu, vidutiniu jungčių skaičiumi mazge, klasterizacijos koeficientais.

Šie struktūriniai atitikmenys įkvėpė teiginių, kad pati Visata gali turėti sąmonę. Panašumai yra labiau formalūs, o ne priežastiniai, tačiau šios paralelės išlieka intriguojančios konvergentinės organizacijos pavyzdžiu gamtos kraštutinumuose.

Visata ir smegenys gali būti susijusios kvantiniu pagrindu. Straipsnyje „Kvantinis pernašos spektras fraktaliniuose tinkluose“ (https://www.nature.com/articles/s41566-021-00845-4) nagrinėjama koncepcija, kad smegenys ir Visata yra susijusios fraktaliniais tinklais.

Fraktalai yra save replikuojantys modeliai, egzistuojantys įvairiais masteliais tiek gamtoje, tiek kosmose. Autoriai parodo, kad kvantinis pernašos procesas fraktaliniuose tinkluose gali turėti svarbių pasekmių mūsų supratimui apie smegenų ir Visatos ryšį.

Tyrimo išvados suteikia įžvalgios informacijos apie galimą kvantinio masto ryšį tarp Visatos ir smegenų. Kosminės struktūros ir smegenų neuroninių tinklų fraktalinis pobūdis gali rodyti, kad juos reguliuoja tie patys dėsniai.

Smegenys yra Visatos dalis – ir kažkokiu būdu per jas Visata sukūrė protą, gebantį klausti, kas iš tikrųjų yra sąmonė. O kas, jei sąmonė nėra tik fizinio pasaulio šalutinis produktas, o kažkas kur kas fundamentalesnio?

Nėra jokių mokslinių įrodymų, kad sąmonė galėtų egzistuoti nepriklausomai nuo smegenų arba kad materija kiltų iš sąmonės. Vis dėlto ryšys tarp subjektyvios patirties ir Visatos išlieka sudėtingu intelektiniu iššūkiu.

Ar sąmonė yra tai, ką sukuria smegenys, ar čia slypi kažkas daugiau, nei šiuo metu suprantame?

Smegenys ne tik apdoroja informaciją – jos sukuria mintis, prisiminimus, emocijas ir sąmoningą patirtį. Mūsų kaukolės viduje esantis organas pats tyrinėja Visatą, kuri sukūrė mus. Žmogaus smegenyse varžosi prieštaringos idėjos. Viena mūsų dalis trokšta tikrumo, o kita – viskuo abejoja.

Šis vidinis konfliktas padaro žmogaus mąstymą tokį įtraukiantį. Mes gebame kvestionuoti savo įsitikinimus, keisti požiūrį ir atrasti galimybes, kurias anksčiau atmesdavome. Kartais svarbiausias mūsų gyvenimo pokalbis vyksta tik mūsų pačių mintyse.

Visata nemoko mūsų vien tik pateikdama atsakymus. Ji moko mus per patirtį. Nes atsakymai gali suteikti žinių protui, tačiau patirtis pažadina sąmonę. Todėl kai kurias pamokas būtina išgyventi. Visata įtraukia mus į patirtis, kurios atskleidžia mūsų reakcijas, prisirišimus, baimes, troškimus ir elgesio modelius tam, kad pažadintų tai, kas mumyse dar miega.

Tikrasis mokymas prasideda tada, kai gyvenimas nustoja teikti patogius paaiškinimus ir stato mus į situacijas, kuriose senoji mūsų sąmonė nebegali išlikti. Esame priversti matyti. Priversti rinktis kitaip. Priversti tapti sąmoningesniais už tą modelį, kuris anksčiau mus valdė.

Siela neatsibunda vien per atsakymus. Ji atsibunda patirties ugnyje. Nes kai kurių tiesų neįmanoma suprasti būnant už pamokos ribų. Jos privalo pakeisti mus iš vidaus.

Jonas Grigas