infa.lt

Astronomai vis dažniau svarsto, kad Žemė nėra idealus tinkamos gyvenimui planetos pavyzdys. Šiuo metu ieškoma „supergyvenamų pasaulių“ – planetų, kuriose gyvybė galėtų išlikti ilgiau ir pasižymėti didesne įvairove nei mūsų planetoje.

Apie tai rašoma Natalie Wolchover straipsnyje, skirtame „The New York Times“ ciklui „Kiti pasauliai“ („Other Worlds“).

Ši koncepcija atsirado 2010-aisiais, kai mokslininkai suprato, jog „Žemės dvynių“ – uolėtų, vandens turinčių planetų, skriejančių aplink į Saulę panašias žvaigždes – paieškas labiau lėmė antropocentrizmas nei objektyvi logika.

2014 m. astronomas René Helleris iš Maxo Plancko instituto ir Johnas Armstrongas iš Weberio valstijos universiteto iškėlė hipotezę: idealus pasaulis būtų „superžemė“ – planeta, kuri yra 20–30% didesnė ir dvigubai masyvesnė už mūsų planetą, turinti seklių jūrų bei salynų tinklą.

Dėl stipresnės gravitacijos tokioje planetoje išliktų tanki atmosfera ir nusistovėtų stabilus klimatas, o didelis geležinis branduolys generuotų galingą magnetinį lauką, saugantį nuo kosminės spinduliuotės.

Geriausios žvaigždės tokioms planetoms yra K tipo oranžinės nykštukės; jos yra vėsesnės, kurą degina lėčiau nei Saulė ir išlieka stabilios dešimtis milijardų metų.

Palyginimui, Saulei liko gyvuoti tik apie penkis milijardus metų, ir manoma, kad Žemė taps netinkama sudėtingoms gyvybės formoms maždaug po pusės milijardo metų. Astrobiologė Iva Vilović tyrė, ar tokių žvaigždžių šviesa galėtų palaikyti augalų augimą; Berlyno laboratorijoje sėjamosios pipiržolės (kresai), auginti po lempa, imituojančia K tipo nykštukę, augo greičiau ir tapo aukštesni nei tie, kurie augo Saulės šviesoje.

Šią hipotezę padės patikrinti nauji teleskopai. Tikimasi, kad Europos kosmoso agentūros misija PLATO, kurios startas numatytas 2027 m., aptiks apie tuziną tokių planetų, nors išsamios informacijos apie jas ir nepateiks.

Išsamesnių stebėjimų tikimasi iš Jameso Webbo kosminio teleskopo, Ypač didelio teleskopo (angl. *Extremely Large Telescope* – šiuo metu Čilėje statomo įrenginio su 39 metrų skersmens veidrodžiu) bei NASA „Gyvenamųjų pasaulių observatorijos“ (*Habitable Worlds Observatory*) – orbitinės observatorijos, kurią planuojama paleisti penktajame šio amžiaus dešimtmetyje.

Pati Vilović nusiteikusi optimistiškai: „Statistiškai, Visatos mastu, gyvybė greičiausiai egzistuoja – ypač supergyvenamose planetose.“