infa.lt

2026 m. spalio 3 d. mirė Anatolijus Kašpirovskis, tarybiniais laikais plačiai pagarsėjęs kaip psichoterapeutas, hipnotizuotojas ir išgydytojas per TV. Jam buvo 87 metai.

Kašpirovskio populiarumas išaugo paskutiniaisiais TSRS gyvavimo metais, kai provincijos gydytojas netikėtai pateko į televiziją ir sužavėjo TSRS piliečių vaizduotę savo seansais, kurių metu jis įvesdavo žmones į transą ir tariamai gydė hipnozės pagalba.

Nepaisant oficialiosios medicinos skepticizmo, žmonės juo tikėjo. Galų gale Kašpirovskis tapo vienu iš to meto turtingiausių šalies žmonių, kuris sumaniai manipuliuodavo masėmis.

• Tradiciškai psichoterapijos priemone laikomas žodis, kaip pagrindinis poveikio veiksnys. Tačiau žmogus turi ne tik klausos organus. Todėl gydomąjį poveikį gali turėti ir gestas, ir žvilgsnis, ir net tyla. Taigi, kodėl gi tuo nepasinaudoti, jei šiais būdais galima žmogų „nustatyti“ tam tikra banga?
  Anatolijus Kašpirovskis

1980-ųjų pabaigoje, šis vyras, kilęs iš Ukrainos provincijos, bendradarbiavo su geriausiais šalies sunkiaatlečiais ir kartą atėjo pas TSRS Valstybinės televizijos ir radijo tarnybos pirmininką su pasiūlymu surengti televizijos laidas. Kaip prisiminė žinomas žurnalistas Vladimiras Gendlinas, tai buvo puikus laikas „avantūristams, aiškiaregiams, neramiems šventiesiems, kurie gausiai dauginosi palankioje „perestroijkos“ aplinkoje“.

Kashpirovskio, kaip psichoterapeuto, karjera prasidėjo Kijeve, kur į jo idėjas buvo palankiai reaguojama ir kur jis sulaukė valdžios atstovų paramos. Pirmoji masinio išgydymo televizijos sesija įvyko 1989 m. spalio 9 d.: Kashpirovskis tariamai išgydė vaikus nuo naktinio šlapinimosi, taip pat gydė ir suaugusiuosius.

Jis prikaustė prie televizorių ekranų visą TSRS – stebuklingasis išgydytojas įkraudavo vandenį, įteigdavo nustatymus dėl sveikatos, turto ir klestėjimo, gydydavo karpas, virškinimo trakto ir širdies ligas.

Tuo tarpu didžiausią populiarumą tarp gyventojų pelnė Kašpirovskio kursas, skirtas svorio metimui naudojant hipnoterapiją. Maestro tarybiniams žmonėms žadėjo žaibišką svorio kritimą: du–tris kilogramus per savaitę, 10–12 – per mėnesį ir 50–60 – per pusmetį. Viena iš jo ištikimiausių pasekėjų tapo buvusio generalinio sekretoriaus duktė Galina Brežneva, kuri tuo laikotarpiu stengėsi nepraleisti nė vieno seanso, vykstančio sporto rūmuose ir stadionuose.

Televizijos laidos sulaukė milžiniškos sėkmės ir pritraukė milžinišką auditoriją, o jų autorių pavertė ne tik vienu iš populiariausių, bet ir vienu iš turtingiausių žmonių vėlyvuoju TSRS laikotarpiu.

„1989 metais turėjau 150 automobilių, – prisiminė Kašpirovskis, kurį cituoja rusų žiniasklaida. – Viena pusė buvo japonų, kita – amerikiečių. Buvo ir visureigių, ir „Volgų“. Kartais per dieną uždirbdavau po 60 automobilių, tai kas iš to?“

Kašpirovskis žadėjo išgydyti visus ir nuo visko, nuolat kartodamas, kad nežino, kaip tiksliai jis „tai daro“

Tačiau žmonėms, tiems patiems užaugusiems vaikams, gerai įstrigo seansus lydėjusi muzika – raminanti, migdančioji. Prisimindami tas laidas, daugelis išskiria būtent nepaprastai sėkmingai parinktą garso takelį.

„Kai kurios A. Kašpirovskio frazės ir pastabos kartais šokiruoja net jo pažįstamus“, – pažymėjo Antonas Morgovskis, vienos iš žinomiausių knygų apie šio išgydytojo (celitel – rus.) fenomeną autorius. „Išoriškai Anatolijus Michailovičius buvo stebėtinai paprastas, neskubus ir nedažnai kalbantis, santūrus, jame viskas paklūsta siekiui. Jo savikontrolė ir savarankiškumas pasireiškia maksimaliai – beveik iki neįmanomo ribos.“

Medicinos bendruomenė psichoterapeutą sutiko priešiškai, nors, pavyzdžiui, paskutinis TSRS sveikatos apsaugos ministras Igoris Denisovas jį vadino talentingu išgydytoju ir nepaprastu žmogumi.

• Tuometines savo sesijas Kašpirovskis rengė pavadinimu „Aš atėjau prikelti gyvuosius“

„Kadangi prikėlimo funkcija prieinama tik Aukščiausiajam, autorius save iškelia į atitinkamą padėtį“, – pažymėjo filosofas ir psichologas Davidas Dubrovskis, kuris Rusijos mokslų akademijos Filosofijos instituto vadovybės pavedimu tyrinėjo Kašpirovskio pasirodymus. — Jis kartais pasirodo kaip naujai atsiradęs mesijas, kartais kaip tam tikras superžmogus, gebantis daryti stebuklus, apdovanotas didžiausiu gebėjimu valdyti milijonus žmonių ir juos gydyti.“

Remdamasis savo tyrimų rezultatais, Dubrovskis priėjo išvados, kad Kašpirovskio seansai yra tik šou ir savireklama, o jo naudojami metodai – įprasti sugestijos būdai, atsižvelgiantys į masinės psichologijos ypatumus.

Vis dėlto, 1991 m., Kašpirovskis pasirodė Jungtinių Tautų būstinėje Niujorke ir pareiškė, kad jo metodika gali būti taikoma kovojant su radiacinės apšvitos pasekmėmis, randais ir netgi AIDS.

Ši metodika buvo pagrįsta tuo, kad žmogus, esantis hipnozės būsenoje, tyrinėdavo savo organizmo galimybes ir pats save gydydavo. Vieną iš savo pacienčių Kašpirovskis padėjo operuoti per telekonferenciją – moteris gulėjo ant operacinio stalo, o gydytojas tariamai malšino jos skausmą tiesiai iš televizoriaus. Pacientė teigė, kad nieko nejaučia.

Vėliau šis metodas buvo pritaikytas dar dviem pacientėms. Kašpirovskis tvirtino, kad vos per šešias televizinės psichoterapijos sesijas sugebėjo išgydyti dešimt milijonų žmonių.

Vis dėlto jam teko neilgai daryti įtaką plačiajai visuomenei per ekraną. 1993 m. Rusijos valdžia uždraudė naudoti televiziją hipnozės seansams, po ko Kašpirovskis susidūrė su stipria kritika. Tuo tarpu pats Kašpirovskis po kelerių metų dideliame interviu žiniasklaidai sakė, kad jo niekas neišvarė, o jis pats „atsitraukė nuo to“.

„Apie tai prisimenu dieną ir naktį, kiekvieną dieną. Kaip gi aš taip suklydau? Reikėjo tęsti toliau! (…) Tai buvo mano lemtinga klaida. Ten galėjau būti be galo ilgai. Laukiant tų laidų, miestų gatvės tuštėdavo“.
Anatolijus Kašpirovskis

Tradiciniai psichoterapeutai kaltino jį tuo, kad po seansų daugeliui psichiškai nesveikų žmonių prasidėdavo ligos paūmėjimai, kai kurie tariamai girdėdavo gydytojo balsą, verčiantį juos atlikti vienus ar kitus veiksmus, netgi iki savižudybės. Kašpirovskį kritikavo ir bažnyčia, lygindama jo seansus su demonų išvarymu.

Tų pačių metų pabaigoje išgydytojas buvo išrinktas į Rusijos Dūmą nuo LDPR partijos, kuri laimėjo rinkimus. Konkurentai šį sėkmę siejo būtent su neįprastais Kašpirovskio sugebėjimais: buvo gandų, kad jis hipnotizavo rinkėjus, nors ir žadėjo to nedaryti. LDPR netgi teko įrodinėti, kad jų kandidatas iš tikrųjų neturi pranašumų prieš varžovus.

„Valdžios koridoriai įstrigo atmintyje kaip bevaldystė, – sakė jis žiniasklaidai. – Aš esu vienintelis deputatas, išrinktas į Dūmą kaip turintis Ukrainos pilietybę.“

Anatolijus Kašpirovskis
Foto: Persona Stars / 042 / Legion-Media

Vis dėlto, jo keliai su Vladimiru Žirinovskiu išsiskyrė gana greitai: psichoterapeutas apkaltino politiką rasizmu ir karo propaganda ir paliko LDPR. Tačiau Kašpirovskiui buvo nuobodu gyventi be galimybės pasirodyti televizijoje, todėl jis išvyko į JAV, kur gydė nutukusius žmones iš posovietinės erdvės.

Jis taip pat keliaudavo po Europos sostines, žinoma, orientuodamasis į rusakalbę publiką. Žinomi jo rezonansiniai pasirodymai Prahoje, Varšuvoje, Kijeve ir kitose vietose, kur žiūrovai pakildavo iš savo vietų ir prarasdavo sąmonę, vos tik išgydytojui juos palietus.

Vėliau Kašpirovskis savo sprendimą vykti už vandenyno pavadino viena iš didžiausių visos gyvenimo klaidų

„Man jokiu būdu nereikėjo vykti į JAV, – atsiduso jis pokalbyje su korespondentais. – Tai buvo visiškai nereikalinga. Šalis gera, bet ne man. Aš dievinu Ukrainą, Baltarusiją, Rusiją. Tai mano Tėvynė.“

Kašpirovskio nuopelnų sąskaitoje buvo ir tikrai svarbių poelgių. Pavyzdžiui, kai 1995 m. vasarą Čečėnijos teroristai, vadovaujami Šamilo Basajevo, užgrobė ligoninę Budennovske, psichoterapeutas skubiai atvyko į derybas ir išvedė iš pastato grupę moterų su kūdikiais.

2000-ųjų pradžioje Kašpirovskis grįžo į Rusiją ir vėl ėmė vesti psichoterapijos seansus, kažkaip gavęs jiems licenciją. Kaip paaiškėjo, mago nebuvimo šalyje laikotarpiu nenutrūko norinčiųjų pasveikti pagal jo metodiką. Jo pasirodymų vaizdo įrašų ieškojo ir internete, be to, pusantrų metų senumo kasetė buvo laikoma pasenusia ir praradusia gydomąsias savybes.

Kašpirovskis įsisavino ir „YouTube“, kur vedė savo kanalą – lygiai taip pat, kaip tą pačią laidą TSRS Centrinėje televizijoje.

Dėl neišsipildžiusių vilčių televizijoje Kašpirovskis kentėjo visą likusį gyvenimą

„Visiškai nesigėdydamas jis papasakojo apie savo didžiausią gyvenimo klaidą, kuri vėliau daugelį metų nedavė jam ramybės“, – prisimena žurnalistas Igoris Dmitrovas, kuris 2019 m. ėmė interviu iš Kašpirovskio. — Pasirodo, jis labai gailėjosi, kad po kelių laidų nebetęsė savo seansų filmavimo Centrinėje televizijoje. Tuo metu 80-metis Kašpirovskis apie tai kalbėjo su tokiu nuoširdžiu apgailestavimu, su tokiomis emocijomis, tarsi būtų pasirengęs bent jau tą pačią akimirką sugrįžti ir ištaisyti šią savo klaidą – tarsi būtų dvigubai jaunesnis.“

Vienas iš pagrindinių Kašpirovskio talento gerbėjų posovietinėje erdvėje – ukrainiečių žurnalistas Dmitrijus Gordonas. Būtent šiam išgydytojui buvo skirta viena iš pirmųjų jo karjeros knygų, televizijos vedėjas įrašinėjo su juo interviu ir vedė jo seansus.

„Manau, kad jis yra šiuolaikinis gyvasis genijus – tai tikrai genialus žmogus“, – susižavėjęs sakė Gordonas. „Esu jam labai dėkingas už tai, ką jis man davė.“

Amžius beveik neturėjo įtakos Kašpirovskio aktyvumui – atrodė, kad jo energijos užtektų keliems jauniems ir stipriems vyrams. Net sulaukęs labai garbaus amžiaus jis išlaikė pavydėtiną fizinę formą, laipiodavo laiptais ir treniravosi su svarmenimis. Pas jį žmonės kreipdavosi, norėdami išgydyti knarkimą, dantų ėduonį ir alergiją.

2024 m. Kašpirovskis pabandė grįžti su seansais į Maskvą, kur sutiko ne tik šimtus savo gerbėjų, bet ir įsitikinusių priešininkų, kurie jį pavadino „infočigonu“ ir bandė neleisti atnaujinti „perestroikos laikų apgaulės“. Viename iš tokių pasirodymų apsilankė  korespondentas, tapęs 85-erių Kašpirovskio samprotavimų apie savo gyvenimo pabaigą liudininku.

• „Mano laidos nesiliaus net tada, kai aš pats nustosiu egzistuoti. O ar aš iš tikrųjų nustosiu… Ką jums pasakyti, ant kažkieno pečių užgrius ne bet kas, o gebėjimas pratęsti tam tikrus dalykus – aš galiu atverti akis į tai, kaip galima daryti vieną, kitą, trečią dalyką. Ir, žinoma, kam, jei ne mano sūnui ir žmonai, tai perduoti? Taip ir bus“.
  Anatolijus Kašpirovskis

Tuo tarpu dėkingos pacientės kitiems pasakojo, kaip įvairiais metais Kašpirovskis padėjo joms atsikratyti sunkių ligų. Tačiau pats jis neišvengė ligos: 2025 m. paaiškėjo, kad išgydytojas telepatas dėl onkologinės ligos gydomas chemoterapija. Vis dėlto tai jam nesutrukdė dar kartą tapti tėvu.

2026 m. Kašpirovskio sveikata pablogėjo. Paskutinį susitikimą su gerbėjais jis surengė birželio mėnesį. Paskutinius tris mėnesius Kašpirovskis beveik neišeidavo iš namų, smarkiai sulyso, ir, pasak gandų, bandė gydytis savarankiškai. Pas jį reguliariai atvykdavo greitosios pagalbos ekipažas. Visus rugsėjį numatytus seansus teko atšaukti.

2026 m. spalio 3 d. legendinis psichoterapeutas ir išgydytojas, perestroikos simbolis, mirė 87 metų amžiaus nuo širdies smūgio.