infa.lt

Ragana ir raganaitė
Foto: infa.lt / DI

Kai karališkajai pora gimė duktė ir karalystėje buvo surengta didžiulė puota – į ją buvo sukviesti visi, išskyrus piktąją fėją – raganą – pamiršo ar pritrūko auksinių lėkščių.

Piktoji fėja atvyko ir nekviečiama, ir paskelbė savo pranašystę-prakeiksmą:

– Lygiai po šešiolikos metų princesė įsidurs pirštą verpste ir mirs! – garsiai paskelbė senoji ragana ir, apsisukusi link durų, jau ant slenksčio nesusilaikė grėsmingai nenusikvatojusi: – Cha-cha-cha!

– Supranti, anūkėle, – neskubėdama aiškino ji mažajai raganaitei po dvidešimties metų, vedžiodama ją po rudenėjantį parką, – man juk net pačiai nieko nereikėjo daryti. Tos kvailės, gerosios fėjos, tuoj pat išsigando, supanikavo ir pačios už mane nudirbo visą darbą. Žinoma, nė viena iš jų negalėjo panaikinti mano prakeiksmo. Dar ko – sugebėti panaikinti tai, ko apskritai niekada nebuvo! Jos jo net aptikti nesugebėjo, bet užuot pasukusios smegenis, tik dar labiau įtikėjo mano kietumu. Na ir uždėjo vargšei mergaitei apsauginius kerus, kad ji sulaukusi šešiolikos užmigtų letargo miegu šimtui metų. Kaip man, tai visai padorus prakeiksmas be jokių pastangų gavosi. Ir atkreipk dėmesį, visa šlovė – man.

– Bet juk tu pati galėjai prakeikti princesę, taip, močiute? Juk būtum galėjusi?

– Iš esmės, taip, – linktelėjo senoji ragana. – Bet aš stengiuosi apskritai kuo mažiau prasidėti su prakeiksmais ir tau nepatariu. Per brangiai už juos vėliau gali tekti mokėti.

Anūkė patylėjo, susimąsčiusi aulinuku spardydama nukritusius lapus, ir paklausė:

– O jeigu geroji fėja nebūtų ėmusi saugoti princesės, kas tada? Būtų praėję šešiolika metų, princesė nebūtų mirusi įsidūrusi verpste, ir visiems būtų tapę aišku…

– …kad aš visus apmoviau? – užbaigė frazę ragana ir prunkštelėjo. – O ką, man tai netgi patiktų. Tai mūsiškai, raganiškai. Bet šiaip, kad žinotum, ne tam aš užsukau visą šią cirką, kad sugadinčiau gyvenimą kažkokiai ten princesei, su kuria net pažįstama nebuvau ir kuri nieko blogo man padaryti nespėjo.

– O kam gi?

– O kaip tu manai? – ragana sustojo ir įsmeigė klausiamą žvilgsnį į anūkę. Anūkė iš įtemptai susimąstė, suraukusi kaktą ir kramtydama nagą.

– Visa šalis… – galiausiai ištarė ji. – Visa šalis, kurioje uždrausti bet kokie rateliai ir verpstės! O tai reiškia…

– Teisingai, šaunuolė! – ragana patenkinta linktelėjo. – Jokių siūlų, jokių verpalų, jokių vietinės gamybos audinių. O tai reiškia – staigus tekstilės gaminių kainų šuolis, importo augimas, nedarbas, odininkų pozicijų sustiprėjimas, vidaus rinkos persisotinimas vilna, linais bei medvilne ir dar daug kitų įdomių niuansų.

Tas, kuris apie krizę žinojo iš anksto ir buvo jai pasiruošęs, o juo labiau – tas, kuris pats ją ir sukėlė, gali iš šio reikalo turėti savo didelį gešeftą (iš vok. Geschäft – pelningas, bet nelabai garbingas verslas, pelnas)!

Šaltinis: socialiniai tinklai  – © Nedraugiškas pasakotojas (bormor)