infa.lt

Emmanuelis Macronas ir Sebastienas Lecornu
Foto: Benoit Tessier / AP File / AP

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas socialiniame tinkle „X“ paskelbė išsamų kreipimąsi į tautiečius, kuriame suformulavo oficialią Paryžiaus strateginę poziciją dėl Ukrainos ir Europos saugumo architektūros.

Vis dėlto, politiniai apžvalgininkai atkreipia dėmesį į šios deklaracijos paradoksą: nors E. Macronas kalba apie ilgalaikius įsipareigojimus ir pokario garantijas, dėl jo paties „laikinojo statuso“ (Šluba antis –  angl. lame duck) ir jau 2027 m. pavasarį besibaigiančios kadencijos šie pažadai Prancūzijoje gali neturėti realaus politinio tęstinumo.

Du Paryžiaus prioritetai: žiemos išgyvenimas ir daugianacionalinės pajėgos

Savo pareiškime E. Macronas pabrėžė, kad karas Ukrainoje tiesiogiai liečia Prancūzijos saugumą, ir apibendrino praėjusią savaitę Dubline vykusio Europos politinės bendrijos susitikimo bei Europos Vadovų Tarybos rezultatus išskirdamas dvi pagrindines kryptis:

Parama Ukrainai per žiemą

Prancūzijos vadovas pareiškė, kad pastarieji kontaktai su JAV pasiuntiniais esą parodė Vladimiro Putino nenorą derėtis, todėl Kremlius esą stato viską ant bandymų palaužti Ukrainą smūgiais energetikos sistemai. E. Macronas griežtai sukritikavo tuos, kurie ragina „normuoti“ (riboti) paramą Kijevui, pavadindamas tai „pralaimėtojų mąstysena“ ir receptu naujam karui.

Saugumo garantijos ir Vakarų kontingentas po paliaubų

E. Macronas priminė, kad 42 šalys Dubline pritarė Prancūzijos inicijuotai Europos saugumo deklaracijai.

Jis taip pat akcentavo „Norinčiųjų koalicijos“ (angl. Coalition of the Willing) darbą, kurio tikslas – po paliaubų įvesti į Ukrainą daugianacionalines pajėgas.

Pasak Prancūzijos prezidento, pasirengimas tam jau vyksta pratybose Lenkijoje, o šią savaitę darbas bus tęsiamas Berlyne.

E. Macronas taip pat pareiškė, kad Ukraina, turinti stipriausią konvencinę kariuomenę Europoje, privalo užimti savo vietą NATO, bei paragino aiškiai įvardyti lūkesčius JAV dėl ilgalaikio Europos saugumo.

Reakcijos ir politinis kontekstas: tarp Maskvos kritikos ir Vakarų atsargumo

Prancūzijos prezidento kreipimasis sulaukė nevienareikšmių vertinimų tiek Rusijoje, tiek tarp pačių Vakarų apžvalgininkų, kurie atidžiai stebi ne tik patį tekstą, bet ir jo autoriaus politinį svorį.

Maskvos pozicija: Rusijos pareigūnai ir valstybinė žiniasklaida E. Macrono planus dėl daugianacionalinių pajėgų įvedimo į Ukrainą po paliaubų vertina kaip tiesioginį NATO įsitraukimą į konfliktą, pabrėždami, kad tokie kontingentai taptų „teisėtais taikiniais“ kariniams smūgiams.

Komentuodami derybų eigą, į kurią Vašingtonas ir Maskva sutiko įtraukti europiečius greitesnei taikai pasiekti, Rusijos atstovai kaltina Paryžių proceso vilkinimu ir keliant maksimalistines sąlygas, kuriomis esą siekiama sužlugdyti galimus kompromisus. Taip pat Maskvoje skeptiškai vertinami Prancūzijos vadovo teiginiai apie padėtį fronte (kur rusai stovi vietoje ir netgi kai kur traukiasi), tai vadinant vidinei Europos auditorijai skirta informacija finansinei paramai pateisinti.

Vakarų ekspertų vertinimas dėl E. Macrono statuso: Tuo tarpu Vakarų politiniai analitikai (pvz., „Financial Times“, „Politico Europe“ apžvalgose) E. Macrono aktyvumą sieja su jo padėtimi Prancūzijos viduje.

Kadangi jo antroji ir paskutinė kadencija baigiasi jau 2027 m. gegužę, o susiskaldęs Prancūzijos parlamentas blokuoja vidaus iniciatyvas, užsienio ir gynybos politika (konstitucinė Prancūzijos prezidento prerogatyva) liko vienintele sritimi, kurioje jis dar gali veikti savarankiškai ir formuoti savo politinį palikimą.

Vis dėlto, patys Europos sąjungininkai pripažįsta Macrono deklaruojamos politikos tęstinumo riziką: po 2027 m. rinkimų pasikeitus valdžiai Paryžiuje (prezidento rinkimuose prognozuojama dešiniųjų ar kairiųjų kandidato pergalė – Le Pen ar Melanšono), ilgalaikiai dabartinio prezidento valstybiniai įsipareigojimai dėl saugumo garantijų Ukrainai ir karių siuntimo – gali netekti politinės paramos.

Tokio pareiškimo įtaka taikos deryboms: Tiesioginis konfliktas su JAV derybine linija. Analitikai (pvz., AP, HuffPost, CSIS) atkreipia dėmesį, kad E. Macrono pareiškimai nuskambėjo iškart po to, kai Vašingtonas (per JAV pasiuntinius S. Witkoff ir J. Kushnerį) pasiūlė Kijevui svarstyti teritorinių nuolaidų mainais į saugumo garantijas modelį, o pats E. Macronas Dubline atvirai pareiškė, jog „JAV paramos nebėra – liko tik tarpininkavimas“.

E. Macrono įspėjimas dėl „neteisingos taikos“ ir „pralaimėtojų mąstysenos“ yra vertinamas kaip tiesioginis signalas D. Trampo administracijai, kad Europa neketina automatiškai palaiminti dvišalių JAV ir Rusijos susitarimų, jei jie bus sudaryti be Europos ir Ukrainos.

Bandymas diktuoti sąlygas prieš įsitraukiant į derybas: Europa ką tik suformavo bendrą diplomatų komandą (į kurią įeina Prancūzija, Vokietija, Britanija, Italija ir Lenkija), siekdama gauti vietą prie derybų stalo.

Tačiau užsienio politikos ekspertai pastebi, kad išankstinis reikalavimas dislokuoti daugianacionalines pajėgas po paliaubų ir įtraukti Ukrainą į NATO smarkiai susiaurina manevro laisvę dar net neprasidėjus realioms deryboms su Europos dalyvavimu.

(Straipsnis parengtas kartu su dirbtiniu intelektu, remiantis jo suformuotomis apžvalgomis iš užsienio žiniasklaidos)