infa.lt

Foto: Michael Brandt/dpa

Vokietijos kancleris Frydrichas Mercas (Friedrich Merz) pateikė griežtą reikalavimą Europos Sąjungai: Berlynas pasirengęs blokuoti būsimojo ES ilgamečio biudžeto (2028–2034 m. MFF) derybas, jei visos ES šalys vieningai neįsipareigos užtikrinti ilgalaikio finansavimo Ukrainai, praneša „Rapporteur“ leidinys.“ leidinys.

Lapkričio 6 d. laiške Europos Vadovų Tarybos pirmininkui Antonijui Kostai (António Costa) ir Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen, kancleris F. Mercas iškėlė sąlygą, kad parama Ukrainai turi būti įtraukta į bendrą ES biudžeto sistemą, o mokesčių našta pasidalinta tarp visų ES narių.

Esminiai Vokietijos pozicijos manipuliaciniai akcentai

Ultimatumas dėl ES biudžeto: Vokietija nesutiks su naujuoju 2028–2034 m. ES biudžetu, kol nebus pasiektas visuotinis susitarimas dėl ilgalaikio Ukrainos karo išlaidų ir susikaupusių paskolų palūkanų padengimo.

Protestas dėl „nesąžiningo“ naštos paskirstymo: F. Mercas pabrėžė, kad šiuo metu didžiąją finansinės paramos Ukrainai dalį neša tik kelios valstybės. Vokietija iki šiol yra suteikusi beveik 31 mlrd. eurų paramą ir yra didžiausia donorė absoliučiais skaičiais, nors pagal BVP dalį paramoje Ukrainai užima  tik 9 vietą ES rėmėjų sąraše.

45 mlrd. eurų skylė ir maištaujančios šalys: ES ieško būdų, kaip padengti 45 mlrd. eurų iš Volodymyro Zelenskio prašomų 70 mlrd. eurų, tačiau Vengrija, Slovakija, Čekija ir Bulgarija atsisako prisidėti.

Vengrija, Slovakija ir Čekija jau anksčiau iškovojo išimtį nedalyvauti einamojoje 90 mlrd. eurų (90 mlrd. eurų) ES paskoloje Ukrainai.

Politinis „apskaičiavimas“ ateičiai: Berlynas siekia teisiškai įtvirtinti mechanizmą ES biudžete, kad parama Ukrainai vyktų automatiškai ir jos negalėtų užblokuoti ateityje per rinkimus kitose šalyse atėjusios kovoje prieš paramą nusiteikusios jėgos.

Šį klausimą reikalaujama skubiai svarstyti šios savaitės neoficialiame ES vadovų susitikime Dubline bei lapkričio 26–27 d. specialiojoje Europos Vadovų Taryboje.

Kas negerai Frydricho Merco reikalavime?

Pagal absoliutų BVP dydį Vokietija yra neabejotina numeris vienas Europos Sąjungoje. Jokia kita ES šalis neturi didesnio BVP už Vokietiją.

Kylio instituto duomenimis, pagal skiriamos paramos procentą nuo savo BVP Vokietija užima 9-ąją vietą tarp ES šalių. Didesnę savo ekonomikos (BVP) dalį Ukrainai remti skiria:

1. Estija
2. Danija
3. Lietuva
4. Latvija
5. Suomija
6. Lenkija
7. Švedija
8. Nyderlandai

Sąrašas nėra stabiliai tikslus bet kuriuo laiko momentu, nes suteikiama parama Ukrainai  tam tikrais momentais iškelia vienas valstybes, o po to kitas, tad tiksliau jį būtų pažymėti taip: Baltijos šalys (Estija, Lietuva, Latvija) ir Danija užima pirmąsias vietas reitinge pagal paramos nuo BVP dalį ir lenkia Vokietiją kartais“.

Taigi F. Mercas laiške ir bando pabrėžti šią ironiją, greičiausiai net pats jos nesuvokdamas: absoliučiais pinigais (eurais) Vokietija moka daugiausiai iš visų (jau davė beveik 31 mlrd. eurų), bet pagal savo ekonomikos pajėgumą (t. y. kiek tai sudaro nuo jų milžiniško BVP) mažesnės šalys, ypač Baltijos regionas ir skandinavai, atiduoda kur kas didesnę savo ekonomikos dalį.

F. Mercas laiške manipuliuoja skaičiais taip, kaip jam patogu prieš vidinę auditoriją:

• Viešieji ryšiai: Vokietijos politikai vidaus rinkai rodydami 31 mlrd. eurų skaičių sako: „Žiūrėkite, mes atiduodame daugiausiai pinigų ES, o kiti nemoka!“.
• Realybė pagal išteklius: Jei vertintume realią ekonominę naštą šalies biudžetui, Estija ar Lietuva atiduoda kur kas skausmingesnę savo ūkio dalį.
• Jei nuo BVP: Jei Vokietija skirtų tokį patį procentą nuo savo BVP kaip Estija, jos paramos suma skaičiuotųsi ne keliasdešimčia, o šimtais milijardų eurų.

Vokietijos „teisybės ieškojimo“ priežastis čia yra grynai pragmatiška ir politinė:

• Vidinė politika: Vokietijos biudžetas patiria spaudimą, o rinkėjai ir opozicija spaudžia dėl išlaidų. F. Mercui reikia parodyti, kad jis „griežtai reikalauja tvarkos“ iš visų ES narių.
• Pretekstas spausti maištaujančias šalis: Vokietija nenori viena dengti likusių 45 mlrd. eurų skylės, kol tokios šalys kaip Vengrija ar Slovakija visiškai nusiplauna rankas ir gauna visą ES rinkos naudą nemokėdamos už bendrą saugumą.

Taigi, jei žiūrėtume griežtai matematiškai ir pagal galimybes – Vokietija turėtų tylėti ir kelti savo paramos Ukrainai procentą (ne išmokamą paramą) iki Baltijos šalių lygio, o ne demonstruoti raumenis dėl absoliučių sumų, kurios santykinai kur kas mažesnės, nei Estijos.

• Tačiau nevertėtų pamiršti pagrindinės F.Merco reikalavimo minties:  Berlynas siekia teisiškai įtvirtinti mechanizmą ES biudžete, kad parama Ukrainai vyktų automatiškai ir jos negalėtų užblokuoti ateityje per rinkimus kitose šalyse atėjusios Vyriausybės, nusiteikusios prieš paramą Ukrainai ir orientuotos į šalių vidinius ekonomikos rodiklius.. Kitaip tariant – gali bankrutuoti, bet mokėk.