Propaganda nebūtinai meluoja. Tai viena didžiausių mūsų laikų klaidų – įsivaizduoti propagandą tik kaip primityvų melą. Daug efektyviau paimti tikrą faktą, išimti iš jo vieną ar kitą svarbią aplinkybę
Straipsniai susiję su žyma "Gintaras Furmanavičius"
Jeigu gynybai skiriame 5,38 procento BVP, ar jau esame saugūs? Jeigu skirsime šešis procentus – būsime saugesni? O septynis? Dešimt? Kiek tankų reikia, kad žmogus pasijustų saugus?
Visus perspjovė Briuselio koridoriuose perprogramuotas Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas. „Lenkijoje tik idiotai arba išdavikai gali džiaugtis AfD triumfu Vokietijoje“, – pareiškė jis ir tuo pačiu sakiniu dar spėjo įgelti
Šimtas tūkstančių žmonių Vingio parke – tai ne tik šimtas tūkstančių parduotų bilietų. Žmonės į Vilnių atvažiavo iš kitų miestų, dalis – gal ir iš užsienio. Jiems reikėjo viešbučių ir apartamentų, restoranų, kavinių, taksi, viešojo transporto
Yra valstybių, kurios karui visada ruošiasi tyliai: stato slėptuves, stiprina ir dubliuoja elektros ir ryšių sistemas, kaupia atsargas,… Ir yra Lietuva, kurioje viskas žinoma, kaip laimėti karą prieš Rusiją ir pasiekti Maskvą
Kodėl statistika ir žmonių savijauta žengia skyrium? Kaip, kalbėdami apie dviejų greičių Europą, nepastebėjome, jog sukūrėme dviejų greičių Lietuvą?
Taigi tankų nėra, bet yra „netikros vėliavos“. Konvencinės grėsmės nėra, bet gali būti kinetinė. O jeigu žodis „kinetinė“ paprastam žmogui nelabai ką sako, tuo geriau. Jis skamba pakankamai moksliškai ir kartu pakankamai grėsmingai.
Lieka neatsakytas labai žmogiškas klausimas – kodėl darbui pasirinkta būtent Madeira? Jeigu jau Gitanas Nausėda gali vienodai gerai dirbti iš Atlanto salos, tai kuo blogesni būtų Nida, Palanga, Druskininkai ar Zarasai? Arba Sen Tropezas?
Kai kertamas senas miškas, dažniausiai girdime apie investicijas, kai tiesiamas naujas kelias – apie ekonominę naudą, o kai žudant sengirę plečiamas karinis poligonas – apie valstybės saugumą
Yra senas žurnalistikos dėsnis, kuris skelbia – jeigu šuo įkando žmogui, tai nėra naujiena. Tačiau jeigu žmogus įkando šuniui – štai tada bet kurioje redakcijoje prasideda šventė
Mes neparengėme saugiklių, bet jau atidarėme duris nusikaltėlių kelionei į laisvę. Jų teisė pretenduoti į laisvę buvo labai kruopščiai apginta, o visuomenės teisė jaustis saugiai liko tarsi savaime suprantamas dalykas
Ne viskas, ką galima parodyti ar sužinoti, turi būti paskelbta. Toli gražu ne kiekviena nelaimės detalė privalo pasiekti visuomenę – žurnalistika turi ribas
Pagrindinis klausimas yra žmonės.Tankus, haubicas, net raketas galima nusipirkti. Taip, mūsų visų ir valstybės pinigai švaistomi į kairę ir į dešinę. Tačiau nėra tokių pinigų, už kuriuos galima nusipirkti karininką. Jo parengimas trunka ne vienerius metus, o patyrusio
Įstatymas, kuris plečia valstybės galias interneto turinio kontrolės srityje, sulaukė tiek socialdemokratų, tiek konservatorių paramos. Kitaip sakant, šiuo klausimu politinė takoskyra ėjo ne pagal klasikinę valdžia–opozicija liniją, o pagal požiūrį į valstybės teisę reguliuoti
Gitanas Nausėda, kaip ir prieš metus, kalbėjo apie valstybę taip, lyg būtų nuo jos atskirtas, o visi geri sprendimai būtų bendras „mes“ nuopelnas, o visi blogi – kažkieno kito atsakomybė. Žodis „aš“ šiame pranešime skambėjo stebėtinai retai. Ir galbūt ne be priežasties.
tai jau ne vienam savo buvusių partijų vadovui peilį į nugarą įbedęs naujų laikų Briuselio komjaunuolis Virginijus Sinkevičius pasakoja seka tokią pasakėlę: „Dauguma skyrių pritarė pradėti derybas. Jie formuoja mandatą valdybai, kuri rytoj suformuos galutinį mandatą
Per tris nepriklausomybės dešimtmečius tarybinis profesorius Vytautas Landsbergis iš politiko lėtai, bet labai užtikrintai buvo padarytas simboliu. Kai kam tai atrodo natūralu – jiems jo vaidmuo atkuriant Lietuvos nepriklausomybę yra neginčijamas. Ši žmonių grupė
Ar mes savanoriškai atiduodame savo duomenis į valstybės valdomą Registrų centrą? Ne. Dauguma duomenų, kurie atsiduria Registrų centre, nėra perduodami „savanoriškai“ kasdiene prasme – jų pateikimą nustato įstatymai. Pavyzdžiui, juridiniai asmenys privalo
Visus dugnus tradiciškai pramušė nuožmiai už savo vadovės atlyginimą kovojanti LRT. Tada, kai mažieji sostinės gyventojai kupinomis baimės akytėmis skubėjo į priedangas, LRT juos palydėjo tokia 1969 metų Franko Sinatros daina
„Patriotizmas yra paskutinė niekšo priebėga“, – XVIII amžiuje pasakė anglų rašytojas Samuelis Džonsonas. Žinoma, jis nekalbėjo apie Lietuvą. Jis net neįsivaizdavo, kad po kelių šimtų metų mažoje Baltijos valstybėje
cia keliantys straipsnius ir komentuojantys yra gyvene Prancuzijoje. Ne vieseje,o gyvene,dirbe tarp eiliniu prancuzu. Ten...
Jau ir sisteminių Vokietijos partijų atstovai supranta,kad reikia kažką daryt Nes su tokiu požiūriu sisteminės...
ajajai. nu kaip čia dabar? Prancūzai nenori gimdyti vaiku, nenori klauptis prieš Kristų, galės klauptis...
Štai pagaliau sulaukėm istorinio tiesos momento: Ukraina dabar nesutinka lygiai dėl tos pačios priežasties, dėl...
Skaitosi pensijom nėra pinigų,vaikams nėra,vaikų maitinimui nėra,o tiems yra,kiba dalinasi po to išsiunte pinigus....
reikia ne konkurento,o donoro vergo vartotojo. Tokio,kaip Lietuva....