infa.lt

Cheopso piramidę Gizoje saugo policija, kad būtų išvengta paminklo niokojimo ir vandalizmo.
Foto: Mohamed Abd El Ghany / Reuters

Cheopso piramidė (Didžioji Gizos piramidė) išstovėjo beveik penkis tūkstantmečius, patirdama ir atlaikydama galingus Žemės drebėjimus.

Kaip tai įmanoma? – Piramidės vidaus svyravimų dažnis smarkiai skiriasi nuo grunto svyravimų dažnio, o viduje esančios slėgio mažinimo kameros slopina seisminius smūgius.

Egipto Nacionalinio astronomijos ir geofizikos mokslinių tyrimų instituto mokslininkai išmatavo vibracijas 37 šio paveldo objekto taškuose.

Viduje svyravimų dažnis siekė 2,0–2,6 Hz, o dirvožemis vibravo tik 0,6 Hz dažniu. Šis neatitikimas pašalina rezonansą – procesą, kurio metu virpesių amplitudė į laviną panašiu būdu didėja ir griauna konstrukcijas.

Penkios išlyginimo kameros virš laidojimo kameros, skirtos paskirstyti mūro svorį, veikia kaip įmontuoti amortizatoriai ir silpnina drebėjimą arčiau viršūnės.

Stabilumą palaiko ir simetriška forma su sunkesniu pagrindu.

„Piramidė vibruoja kaip vientisas objektas maždaug 2,3 Hz dažniu, kuris iš esmės skiriasi nuo grunto dažnio ir pašalina griaunamąjį rezonansą“, – paaiškino tyrimo bendraautorius Asemas Salama.

Pastatyta XXVI a. pr. m. e. Cheopso piramidė atlaikė iki 6,8 balo stiprumo Žemės drebėjimų smūgius, praradusi tik dalį apdailos ir 9 m aukščio.

Mokslininkai mano, kad senovės statybininkai pasimokė iš piramidės Medumoje griuvimo: ją pradėjo statyti faraono Chuni (valdęs 2600–2575 m. pr. m. e.) laikais kaip laiptinę konstrukciją, vėliau laiptus užpildė kalkakmeniu, tačiau konstrukcija neišlaikė papildomo svorio ir išoriniai sluoksniai sugriuvo.

Čia su sąlyga, jei piramides statė jau šiuolaikinių žmonių civilizacija.