infa.lt

nuotr: infa.lt

Užmačiau tokį straipsnį apie piliečius ištiktus šoko. O šokas juos ištiko nes pamatė referendumo dėl pilietybės formuluotę.

Taip nutinka, kai tau sako vieną, o paskui tikėdamiesi, kad dar nespėsi atsikvošėti, pakiša biuletenį su neaiškia formuluote.

Piliečiai sunerimę. Nebežino kas gausis iš jų apsisprendimo balsuoti už dvigubos ( o iš tikro daugybinės) pilietybės įteisinimą.

Pagarba tokiems piliečiams, kurie nori dvigubos pilietybės, bet atsakingai vertina savo žingsnį ir balsuodami už jos įteisinimą nori būti tikri, kad jų veiksmas neatneš netikėtų pasekmių Lietuvai.

Dabartinė Konstitucijos 12 straipsnio formuluotė skamba taip:

„Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas.“

Naujoji referendumo biuletenyje siūloma Konstitucijos 12 straipsnio formuluotė, dėl kurios turi balsuoti rinkėjai, tokia:

„Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka. Konstitucinis įstatymas taip pat nustato Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindus ir tvarką.“

Opa…Formuluotėje nė žodžio apie dvigubą pilietybę. Formuluotė pažada sukurti sprendimo galimybę ją delegavus Seimui. O Seimas a.a. Katunskytės daidos žodžiais sako „tu patykėky, patykėky, patykėky“.

Žmonėms kilo abejonė ar tikrai jie „neperka katės maiše“. Balsuos už vieną o gaus kitą. Ir nuojauta manau jų neapgauna.

Tikiu, kad mūsų piliečiams duos tą dvigubą, trigubą ir dar kiek panorės pilietybių, bet…kaip sakoma velnias slypi detalėse.

Toliau žurnalistė kviečia vieną Konstitucinio įstatymo projekto kūrėjų Seimo narę konservatorę D. Asanavičiūtę paaiškinti. Seimo narė paaiškina ir pasiūlo pasitikslinti apie kokį įstatymo projektą kalbama pasinaudojus Google paieška. Suprantama, kad straipsnyje visiškai atsitiktinai ir tik dėl žmonių patogumo nuoroda į įstatymo projektą neįdėta.

Po straipsniu man parašius komentarą nuoroda atsirado. Archyvavimo programa parodė dvi straipsnio versijas: vieną be nuorodos ir patalpintą 9:05 ir jau pataisytą 9:55.

Pasižiūrime į įstatymo turinį. Ir ką matome? Tik pirmas įspūdis ir jis šokiruojantis.

4. Lietuvos Respublikos pilietis taip pat gali būti kartu ir bet kurios kitos valstybės pilietis, jeigu jis atitinka bent vieną iš šių sąlygų:
<<…>>
2) yra asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d.;
3) yra asmuo, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.;
4) yra šio straipsnio 4 dalies 2 ar 3 punkte nurodyto asmens palikuonis;
<<…>>
11) Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo turėdamas pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje.

Siūlyčiau atkreipti dėmesį į šiuos punktus. Reikalingas teisininko komentaras. Nejaugi Pagal 2-ą punktą teisę į Lietuvos pilietybę turi visi po 1944 metų ištremti Vilnijos lenkai?

Pagal 3-čią punktą visi, kurie išvykę iš Lietuvos (ne iš Lietuvos Respublikos), t.y. visi, kurie išvyko nuo 1090 (?) metų. ??? Keistai iki tol naudotas juridinis Lietuvos Respublikos terminas virsta grynai geografiniu.

Pagal 4 – ą punktą visi jų vaikai.

Pagal 11-ą punktą pabėgėliams jau iš anksto suteikiama teisė išsaugoti savo ankstesnę pilietybę tapus Lietuvos piliečiu.

9 straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimas

1. Asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos Respublikos pilietybę, ir jų palikuonys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo nėra įgiję Lietuvos Respublikos pilietybės, turi neterminuotą teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybėje – Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje – jie nuolat gyvena.

Šalom Lietuva…

Štai tokia ta katė maiše.

Pirmą kartą šis įrašas paskelbtas jo autoriaus asmeninėje Facebook paslyroje.