infa.lt

Aukšto rango Rusijos ir Jungtinių Valstijų pareigūnai, įskaitant JAV specialųjį pasiuntinį Jaredą Kushnerį (Džaredą Kušnerį), surengė slaptas derybas dėl JAV investuotojų įtraukimo į „Nord Stream“ dujotiekius, kuriais rusiškos dujos buvo tiekiamos į Vokietiją iki Rusijos invazijos į Ukrainą.

Šią informaciją „Reuters“ patvirtino penki su situacija susipažinę šaltiniai.

Pasak šaltinių, diskusijose dalyvavo Kirilas Dmitrijevas, artimas Rusijos prezidento Vladimiro Putino patarėjas, ir J. Kushneris – JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) žentas.

J. Kushneris, bandantis tarpininkauti siekiant taikos tarp Rusijos ir Ukrainos, verslo sandorius laiko pagrindu taikai Ukrainoje atkurti. Toks susitarimas leistų JAV investuotojams gauti pelno iš energijos srautų į Europą po karo pabaigos.

Baltųjų rūmų pareigūnas, paklaustas apie dujotiekio diskusijas, teigė, kad dėl bet kokių sandorių turės derėtis Rusija su JAV Tarptautinio vystymosi finansavimo korporacija (DFC) bei Iždo departamentu, ir jie privalo būti naudingi Jungtinių Valstijų mokesčių mokėtojams bei įmonėms.

Pareigūnas sakė, kad „pastaruoju metu jokių diskusijų dėl „Nord Stream“ nebuvo“.

Kirilas Dmitrijevas, siekiantis atnaujinti rusiškų dujų pardavimą Vokietijai, praėjusį mėnesį susitiko su JAV Energetikos ir Iždo departamentų atstovais.

Kol kas išlieka neaišku, kiek Vašingtonas suinteresuotas rusiškų dujų srautų į Vokietiją atnaujinimu, tačiau jei valdys infrastruktūrą (Nord Stream) – klausimas stovės kitaip.

Vokietijos ekonomikos ir energijos ministerijos atstovė spaudai patvirtino, kad „Nord Stream“ ir rusiškos dujos yra sankcionuotos, o Vokietija jau rado alternatyvas, todėl bet koks dujotiekio atidarymas reikalautų vyriausybės pritarimo, kurio nėra siekiama.

Derybos dėl energetikos tarp JAV ir Rusijos vyksta Europoje tvyrant giliam nepasitikėjimui Rusijos ketinimais.

Vokietijos parlamentarai ir žvalgybos tarnybos perspėja, kad tokie sandoriai sustiprintų Maskvą kariniame kontekste ir per daug kainuotų Europai.

„Kyla grėsmė, kad tai bus nešvarus sandoris, kuris Europai brangiai kainuos“, – sakė Michaelis Kellneris, įstatymų leidėjas, buvęs atsakingas už Vokietijos energetikos politiką po invazijos į Ukrainą.

„Amerikiečiai su rusais dalysis pelną“, – teigė jis.

Nors Vokietijos koalicinė vyriausybė prieštarauja dujotiekio veiklos atnaujinimui, populiariausia šalies politinė partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) nori tai padaryti.

Kitų metų pradžioje Dmitrijevas susitiks su AfD vadovybe aptarti galimybės vėl prekiauti rusiškomis dujomis.

Be dujotiekio, J. Kushneris ir K. Dmitrijevas taip pat aptarė Rusijos energetikos bendrovei „Lukoil“ priklausančių naftos perdirbimo gamyklų bei degalinių Europoje ir kitur pardavimą.

Pagal šį planą DFC agentūros ir investuotojų iš Kataro bei Jungtinių Arabų Emyratų konsorciumas nupirktų šį turtą, o JAV valdžios institucijos atšauktų jam taikomas sankcijas.

Kitaip tariant tai nebūtų Europos valstybių rezidentų nuosavybė.

Šiuo metu tvyrančios energetikos krizės ir pustuščių Europos dujų saugyklų žiemai artėjant fone, pigių rusiškų dujų atmetimas iš Europos valdančiųjų pusės, gali būti neigiamai įvertintas ES rinkėjų, ypač didėjančių šildymo sąskaitų fone. Situacija – kai gero pasirinkimo jiems nėra, tačiau yra giliai išmintas takelis viena kryptimi, kurios jie, greičiausiai, laikysis iki galo. Iki rinkimų.