infa.lt

Ukrainos kariai apžiūri vietą po Rusijos antskrydžio Kijeve, Ukrainoje, 2022 m. vasario 26 d. (AP nuotrauka / Vadim Ghirda)

KIJEVAS, Ukraina (AP) — Ukrainos pažanga dronų technologijų ir taktikos srityje patraukė pasaulio dėmesį. Nepaisant šių naujovių, šalį nuo pat Rusijos invazijos pradžios kamuoja viena problema – kovai pasirengusių karių trūkumas, rašo „Associated Press“ agentūra.

Rusija visada turėjo daugiau karių nei Ukraina, tačiau karui tęsiantis jau penktus metus, personalo poreikis tampa vis opesnis – kai kurie daliniai yra užpildyti tik perpus. Tiesiog nepakanka pajėgų, kad būtų galima visapusiškai išnaudoti mūšio lauke dėl dronų naujovių įgytus pranašumus.

„Turint omenyje dabartinę techniką ir žmonių skaičių, mums vos pakanka jėgų išlaikyti sektorių, kuriame šiuo metu esame“, – sakė Rytų Ukrainos Pokrovsko rajone – pagrindiniame Rusijos puolimo taikinyje – veikiančio „Da Vinčio vilkų“ (angl. *Da Vinci Wolves*) bataliono vado pavaduotojas.

„Judėjimas į priekį neišvengiamai reikštų didesnius nuostolius“, – teigė vado pavaduotojas, dėl karinių taisyklių reikalavęs nurodyti tik jo šaukinį – „Afer“.

Pasak karinių ekspertų, dėl įsisenėjusių mobilizacijos problemų, įskaitant vengimą atlikti karinę tarnybą ir dezertyravimą, Ukrainai vis sunkiau formuoti rezervus, todėl 1 250 kilometrų ilgio fronto linijoje pokyčiai vyksta tik labai lėtai.

Ukrainai reikia papildyti išsekusias fronto pajėgas

Ukraina turi turėti galimybę greitai įtraukti pajėgas į kovą, neatitraukdama jų iš kitų fronto ruožų. Priešingu atveju vadai turi mažiau galimybių paversti laikiną pranašumą ilgalaike operacija, teigė Nickas Reynoldsas iš Jungtinėje Karalystėje įsikūrusio Karališkojo jungtinių tarnybų instituto (RUSI) – gynybos ir saugumo srities analitinio centro.

Dėl karių trūkumo daliniai negali būti pakankamai dažnai rotuojami, sakė jis, o tai „lemia išsekimą ir, savo ruožtu, didina nuostolius“.

Gynybos ministerija, kurios vadovybę liepos mėnesį pertvarkė prezidentas Volodymyras Zelenskis, bando spręsti šią problemą reformuodama mobilizacijos, mokymo ir kariuomenės organizavimo tvarką.

Padėtį sunkina netolygūs fronto dalinių veiklos rezultatai. Silpnesni junginiai patiria didesnius nuostolius, taip sukurdami didelės karių netekties ir nuolatinio papildymo ciklą. Ministerija neatsakė į „Associated Press“ prašymus pakomentuoti situaciją, tačiau vienas iš jos pareigūnų problemą apibendrino taip:

„Tiesiog trūksta žmonių.“

Naujos mobilizacijos politikos kūrimas – įskaitant priemones, skatinančias dezertyrus grįžti į tarnybą – yra vienas jautriausių svarstomų klausimų, teigė pareigūnas, neturėjęs įgaliojimų teikti informaciją žiniasklaidai ir kalbėjęs su sąlyga, kad liks anonimu.

Buvęs gynybos ministras siekė karinių reformų

Buvęs gynybos ministras Mykhailo Fedorovas, kurį vasarą per V. Zelenskio inicijuotus pertvarkymus pakeitė Jevhenijus Khmara, siekė reorganizuoti kariuomenę, suformuojant mažiau, bet stipresnių dalinių. Jis norėjo sustiprinti gerai pasirodžiusius dalinius, o silpnesnius – išformuoti.

J. Khmara pareiškė norintis tęsti šiuos pokyčius.

Tačiau reformoms įgyvendinti prireiks laiko. Parlamento Gynybos komiteto narys Jehoras Černievas teigė, kad įstatymų leidėjai kol kas nėra matę jokių mobilizacijos iniciatyvų.

Birželį M. Fedorovas pristatė karinių sutarčių reformas, kuriomis siekta padaryti pėstininkų tarnybą patrauklesnę, siūlant didesnius atlyginimus ir nustatytą tarnybos trukmę.

Įtikinti ukrainiečius, turinčius mažai motyvacijos kariauti, yra didelis iššūkis po daugiau nei ketverius metus trunkančio karo; šaliai sunkiai sekasi surinkti pakankamai karių iš maždaug 39 (šiuo metu apie 30 mln – infa.lt past)  milijonų gyventojų.

Ukrainoje – mažesnis tinkamų tarnybai vyrų rezervas

Vyrų, kurių amžius – nuo ​​25 iki 60 metų, skaičius yra palyginti nedidelis dėl daugelį metų trukusio demografinio nuosmukio, kurį lėmė su karu susijęs gyventojų perkėlimas ir migracija. Remiantis JT duomenimis, kuriuos pateikė Ukrainos nacionalinė sveikatos apsaugos sistema, šalyje yra apie 6,8 mln. 25–59 metų amžiaus vyrų, tačiau į šį skaičių įtraukti ir sužeisti veteranai bei kiti asmenys, negalintys atlikti tarnybos.

Oficialiais duomenimis, kariuomenės dydis siekia apie 1 milijoną žmonių, tačiau tik nedidelė jų dalis yra dislokuota fronte.

Privalomoji tarnyba taikoma tik vyrams. Moterys gali tarnauti savanoriškai, tačiau turinčios medicininį ar farmacinį išsilavinimą privalo užsiregistruoti kariuomenėje. Remiantis 2025 m. sausio Gynybos ministerijos statistika, kariuomenėje tarnauja daugiau nei 70 000 moterų.

Kovo mėnesį Fedorovas teigė, kad apie 2 milijonus Ukrainos vyrų vengia tarnybos, o maždaug 200 000 karių dezertyravo arba savavališkai paliko savo dalinius. Už dezertyravimą gresia laisvės atėmimo bausmė iki 12 metų.

Kai kurie vyrai nelegaliai išvyksta iš šalies arba slapstosi namuose. Šaukimo pareigūnai gaudo juos gatvėse ar traukiniuose, o tie, kurie neturi teisės į atleidimą nuo tarnybos, siunčiami į kariuomenę. 2025 m. sausį vyriausybė pranešė, kad apie 950 000 vyrų turi atidėjimą dėl tarnybos įmonių prašymu.

Rusija, kurioje gyvena apie 143 mln. žmonių, taip pat susiduria su sunkumais komplektuodama kariuomenę. Praėjus keliems mėnesiams po invazijos pradžios, ji paskelbė itin nepopuliarią dalinę 300 000 rezervistų mobilizaciją, o šimtai tūkstančių vyrų pabėgo į užsienį. Nuo to laiko Kremlius kliaujasi savanoriais.

Jie viliojami palyginti dideliu atlyginimu ir socialinėmis garantijomis, siekiant išlaikyti pajėgas, kurias, pasak prezidento Vladimiro Putino, sudaro apie 700 000 Ukrainoje kovojančių vyrų.

Išsekę daliniai fronte tarnauja ilgiau

Pasak karinio analitiko Taraso Čmuto, vadovaujančio ir paramą kariuomenei teikiančiai organizacijai „Come Back Alive“ („Sugrįžk gyvas“), pagrindinė Ukrainos problema – ne tiek personalo trūkumas, kiek jo valdymas ir dislokavimas.

Karinio analitiko teigimu, gynybos pajėgų personalo skaičiaus didinimas nebūtinai reiškia didesnį jų efektyvumą.

Karių ir karinių analitikų teigimu, išsekimas, prasta organizacija, nepakankamas pasirengimas ir aiškios tarnybos pabaigos datos nebuvimas skatina naujokus dezertyruoti.

To pasekmės iškart jaučiamos fronte: trūksta karių, galinčių pakeisti nukentėjusius dalinius ar reaguoti į kritines situacijas, taip pat sumažėja galimybė perdislokuoti pajėgas atsiradus palankiai progai. Kartais šį trūkumą padeda sušvelninti dronai.

Kadangi trūksta pamainos, kai kurie kariai fronte praleidžia iki metų beveik be galimybės rotuotis, teigė „Da Vinčio vilkų“ (angl. *Da Vinci Wolves*) bataliono vado pavaduotojas, pravarde Aferas.

Jo teigimu, dalinys veikia tik maždaug pusės sudėties pajėgumu, nors atsakomybės zona padvigubėjo – tai reiškia, kad tas pats karių skaičius turi ginti maždaug dvigubai didesnę teritoriją.

Idealiu atveju vien tam, kad būtų išlaikytos dabartinės pozicijos, reikia bent dvigubai daugiau karių, tačiau į šį skaičiavimą neįtraukiamas nuolatinis rezervas, reikalingas nuostoliams (žuvusiems ir sužeistiesiems) kompensuoti, sakė jis.

Taip pat sunku rasti kvalifikuotų specialistų, gebančių mūšio lauke valdyti vis sudėtingėjančią techniką; Aferas pridūrė, kad itin trūksta karių, „mokančių mąstyti“.

Įmanomi tik nedidelio masto puolimai

Ukraina gali vykdyti lokalius puolimus, tačiau jų nepakanka bendrai situacijai mūšio lauke iš esmės pakeisti, nepaisant augančių Rusijos nuostolių. Vis dėlto šaliai pavyko susigrąžinti teritorijų keliuose ruožuose, įskaitant operacijas netoli rytinio Lymano miesto.

Ukrainos karinis analitikas Pavlo Narožnas teigė nemanantis, kad žmogiškųjų išteklių trūkumas yra neįveikiama kliūtis vien tik gynybos linijai išlaikyti.

„Galime vykdyti riboto masto puolamuosius veiksmus, – sakė jis, nurodydamas į pastaruoju metu vykusius veiksmus Dnipropetrovsko ir Lymano srityse, – tačiau jie yra palyginti nedideli.“

Remiantis V. Zelenskio pateiktais duomenimis, nuo 2026 m. pradžios Rusijos pajėgos okupavo maždaug 990 kvadratinių kilometrų Ukrainos teritorijos, o Ukrainos pajėgos susigrąžino apie 820 kvadratinių kilometrų; prezidentas pridūrė, kad Kijevas siekia iki metų pabaigos priartinti šiuos rodiklius prie pusiausvyros.

Visgi RUSI atstovas Reynoldsas teigė, kad esminių pokyčių bendroje jėgų pusiausvyroje mūšio lauke nebus, o fronto linija iš esmės išliks nepakitusi.