infa.lt

šviežia lašiša

Beveik visos Baltijos jūros silkės sugaunamos tralais pakrančių vandenyse ir vėliau siunčiamos į Norvegijos lašišų ūkius kaip pašaras.

Kaip rašo „Bloomberg” agentūra, dėl šios priežasties Baltijos silkės atsidūrė ties išnykimo riba.

„Bloomberg” duomenimis, nuo 1960-ųjų silkių ištekliai Baltijos jūroje sumažėjo 90 proc.

Mokslininkai įspėja, kad Baltijos silkių populiacija gali išnykti, o tai kelia pavojų Baltijos jūros ekosistemoms, nes silkės ir šprotai yra pagrindiniai paukščių, žinduolių ir didelių žuvų maisto šaltinis.

Europos Komisija jau pasiūlė uždrausti silkių žvejybą, tačiau Baltijos valstybės šį pasiūlymą vetavo. Šiuo metu kiekviena Baltijos šalis turi kvotą, o laivams nenustatyti sugavimo apribojimai – tai leidžia vienu laimikiu sugauti didelį kiekį silkių.

Agentūros duomenimis, tik 20 tralerių iš Švedijos ir Danijos uostų sugauna 95 proc. visų Švedijos teritoriniuose vandenyse sužvejojamų silkių.

Nedidelės įmonės „Rovogerns Surstromming”, gaminančios švedišką delikatesą „surströmming” (konservuotą Baltijos silkę), savininkas sakė, kad anksčiau pavykdavo sugauti tiek silkių, kad per metus būtų galima pagaminti 5 000 skardinių šio delikateso, o dabar pavyksta pagaminti tik 1 000 skardinių.

„Oskars Surstromming”, vienas didžiausių siurströmmingo gamintojų, taip pat susiduria su silkių trūkumu. Įmonės vadovas sakė, kad nuo 2022 m. jo įmonė pagamino apie 20 tūkst. silkių konservų, palyginti su 250 tūkst. skardinių 2000-ųjų viduryje.

Norvegijai tenka daugiau nei pusė pasaulyje išauginamų lašišų. Norvegijos ūkiai 2023 m. eksportavo žuvies už 17 mlrd. dolerių, pažymi „Bloomberg”.

Silkės į Norvegiją atkeliauja per Daniją, todėl problemiška stebėti, kiek silkių patenka norvegiškoms lašišoms maitinti, pastebi agentūra.