infa.lt

Emmanuelis Macronas, Xi Jinpingas ir Ursula von der Leyen. Foto: Twitter/@EmmanuelMacron

Sekdama JAV, Europos Komisija teigia, kad perteklinių pajėgumų problema Kinijos Liaudies Respublikoje yra problema. Tame tarpe ir Europos problema.

Europos Komisija (EK) ketina kovoti su Kinijos gamintojų, kurių prekės „užtvindo” Europos rinką, dempingu, pareiškė jos vadovė Ursula von der Leyen per derybas su į Europą atvykusiu Kinijos prezidentu Xi Jinpingu.

EK didžiausią susirūpinimą kelia smarkiai išaugęs elektromobilių importas iš Kinijos – kaip ir JAV iždo departamentas, Europos Komisija teigia, kad dėl didelio masto valstybinių subsidijų gamintojams praktikos Kinijoje kyla perprodukcijos pavojus.

Europos Komisija yra susirūpinusi dėl kiniškų prekių, kurių gamybą subsidijuoja valstybė, antplūdžio į Europos rinką. Pirmiausia tai susiję su elektromobiliais ir plienu, kurie, kaip sakė EK vadovė Ursula von der Leyen per susitikimą Paryžiuje su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu ir Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, „užtvindo Europos rinką.

Reaguodama į tai, EK yra pasirengusi taikyti apsaugos priemones, jei prekybos disbalansas išliks, perspėjo Komisijos vadovė.

Xi Jinpingas atsakė, kad „perteklinių pajėgumų problema Kinijoje neegzistuoja nei lyginamojo pranašumo, nei pasaulinės paklausos požiūriu”.

Jis teigė, kad Kinijos naujosios energetikos pramonė „atviros konkurencijos sąlygomis padarė realią pažangą”. Tai mažina spaudimą pasaulinei infliacijai ir palengvina perėjimą prie ekologiškos ekonomikos, o abi šalys „turi plačius bendrus interesus ir plačias galimybes bendradarbiauti ekologiško ir skaitmeninio perėjimo srityje”.

Pažymėtina, kad Europos Komisija poreikį sugriežtinti prekybos srautų į Europą kontrolę grindžia taip pat, kaip tai daro JAV iždo departamentas – Kinija esą teikia didelio masto paramą savo pramonės sektoriui, o pasaulio ekonomika negali absorbuoti visos perprodukcijos apimties neaugančios vidaus paklausos sąlygomis.

ES ketina su tuo kovoti koordinuodama pastangas su kitomis G7 šalimis ir besivystančiomis ekonomikomis, kurios taip pat kenčia nuo ne rinkos santykių praktikos.

Primename, kad balandžio mėnesį lankydamasi Kinijoje JAV iždo sekretorė Janet Yellen pareiškė, kad JAV yra susirūpinusi dėl pernelyg didelės Kinijos prekių gamybos, kuri viršija pasaulio ekonomikos poreikius ir mažina gamybą kitose šalyse.

Tuo metu pagrindinė derybų darbotvarkė, sprendžiant iš šalių pareiškimų, buvo susijusi su JAV susirūpinimu dėl santykinai didėjančios Kinijos produkcijos gamybos ir eksporto naujose pramonės šakose – saulės baterijų, akumuliatorių ir elektromobilių gamyboje.

„Šių pramonės šakų subsidijavimas mažina gamybos apimtis kitose šalyse, panašiai kaip prieš dešimtmetį padidinta vyriausybės parama plieno pramonei mažino gamybos apimtis JAV ir kitose šalyse”, – aiškino Janet Yellen.

Pirmadienį Paryžiuje vykusiose derybose aptartas ne tik prekybos disbalansas (anksčiau ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellas teigė, kad prekybos su Kinija deficitas pernai siekė 291 mlrd. eurų, arba 1,7% ES BVP), bet ir dvejopo naudojimo produktų tiekimas Rusijai.

Jie turi įtakos ES ir Kinijos santykiams, pažymėjo Ursula von der Leyen ir paragino dėti papildomų pastangų, kad toks eksportas būtų sustabdytas.

Pažymėtina, kad EK jau pradėjo antidempingo tyrimą dėl elektromobilių tiekimo iš Kinijos į ES rinką. Tyrimas buvo pradėtas praėjusių metų spalį ir, priešingai nei dabar, buvo inicijuotas be rinkos dalyvių prašymo. Pačios EK iniciatyva.

Tyrimą planuojama baigti liepos 4 d., iki to laiko EK gali paskelbti apie atsakomųjų priemonių – padidintų muitų ir kvotų įvedimą, prekių tiekimui iš Kinijos. Be to, Komisija ruošiasi atlikti naujus tyrimus dėl tiekimo, kuris kelia grėsmę Europos rinkos deindustrializacijai, ir įvesti prekių, kurių pagrindiniu tiekėju šiuo metu yra Kinija (pavyzdžiui, retųjų žemės metalų), „mažesnę riziką”.

Kinijos automobilių gamintojams Europos rinka yra didžiausia užsienio rinka, pernai jai teko 40% elektromobilių eksporto iš Kinijos. KLR muitinės duomenimis, bendra tokio eksporto apimtis siekė 34,1 mlrd. dolerių, iš kurių 1,93 mlrd. dolerių teko Rusijai ir NVS šalims.

2023 m. ketvirtąjį ketvirtį Kinijos gamintojų dalis elektromobilių pardavimuose Vakarų Europos rinkose siekė 9,3% (Schmidt Automotive Research duomenys), o 2019 m. – 0,5 proc.

JAV tiesioginis elektromobilių importas iš Kinijos praėjusiais metais neviršijo 400 mln. dolerių – tai, be kita ko, lėmė galiojantis padidintas muitas (25% virš standartinio 2,5% tarifo).

Akivaizdžiai vyksta globalizacijos išmontavimas, pradedant prekybinių santykių sritimi, po ko seks ir kitos sritys – tame tarpe teisinė, ideologinė bei kultūrinė izoliacija, kai nebeliks stimulo laikytis papildomų, primestų taisyklių. (Globalizacija ir globalizmas skiriasi tuo, kad pirmoji yra sąmoningas veiksmas, antrasis – objektyvus savaiminis procesas)