infa.lt

Ignalinos atominė elektrinė | „Lietuvos žinios” nuotrauka

Ignalinos atominė elektrinė (IAE) – vienintelė Baltijos šalyse buvusi branduolinė jėgainė. Savo laiku ji buvo viena galingiausių pasaulyje, įrašyta į Gineso rekordų knygą. Deja, nuo 2010 metų vyksta jos eksploatacijos nutraukimo darbai ir jų pabaigos, pasak IAE profesinių sąjungų, nematyti.

Dar daugiau, valdžiai užsimojus keisti elektrinės statusą, jos darbuotojai nerimauja, kad vykdomi uždarymo darbai gali iš viso sustoti, o vėliau jų atnaujinimui nebebus nei žmonių, nei pinigų.

„Laiko atgal nebeatsuksi ir uždarytos elektrinės, tikėtina, naujam gyvenimui prikelti nebepavyks, tačiau jeigu jau Lietuva užsimojo nutraukti jos eksploataciją, tai aš niekaip negaliu suprasti, kodėl, užuot tikslingai judėjus pasirinkta kryptimi, dabar šokinėjama iš vienos pusės į kitą, – stebisi Lietuvos regionų partijos pirmininkas Jonas Pinskus. – Užuot užtikrinus dar likusių specialistų darbo sąlygas, Atominė elektrinė perdaroma į „uabą“, kas, pasak profesinių sąjungų, neramina jos darbuotojus ir kelia jiems daug abejonių.“

Taip pat politikas atkreipė dėmesį į valdančiųjų siekį visus tiksliniams projektams skirtus pinigus versti į „bendrą katilą“.

„Kadaise kelių priežiūrai skirtos lėšos buvo pervedamos į atskirą fondą. Dabar jas, savo nuožiūra, iš biudžeto skiria Vyriausybė ir matome, kokius turime kelius. IAE eksploatacijos nutraukimo fondas taip pat panaikintas, todėl bijau, kad elektrinės laukia kelių likimas – būklė prastės, o pinigų net ir būtiniausiems darbams stigs, – niūrią ateitį prognozavo Seimo narys.

Jau šiandien nėra aišku, iš kur bus imami pinigai tolesniems, su eksploatacijos nutraukimu susijusiems darbams, tačiau sprendimus priimantys asmenys, kiek matau, nesuka dėl to galvos. Profesinės sąjungos perspėja, kad jeigu požiūris skubiai nepasikeis, galiausiai liksime prie „suskilusios geldos“ – IAE eksploatacijos nutraukimas nebus užbaigtas, neturėsime įrengto radioaktyvių atliekų kapinyno, nebus lėšų šiems projektams ir, kas blogiausia, nebebus juos galinčių realizuoti specialistų, nes likę be pragyvenimo šaltinio dabartiniai IAE darbuotojai, tikėtina, išvyks laimės ieškoti svetur.

Nors, galbūt, toks ir yra šios Vyriausybės bei jai vadovaujančios ir niekaip buhalterinio mąstymo neatsikratančios Ingridos Šimonytės siekis?

Ne ilgalaikis strateginis klimato verslams gerinimas, ne ekonomikai palankios aplinkos kūrimas, o atskirų, siaurų grupių interesų tenkinimas. Esą, kam sudaryti eiliniams žmonėms sąlygas dirbti ir užsidirbti, jeigu visas problemas galima „išspręsti“ skolinantis ar didinat mokesčius.

Tik ką tokiu atveju mes paliksime ateities kartoms– ne tik sunaikintus regionus, išdraskytą švietimo ir sveikatos priežiūros sistemas, sugriuvusius tiltus, bet dar ir „tiksinčią IAE bombą?“