infa.lt

Seimo kanceliarijos archyvo nuotr.

Nors kovo mėnesį oponentai gąsdino pilietinių teisių ir laisvių suvaržymais įvedus nepaprastąją padėtį, nieko panašaus neatsitiko, pažymi Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas ir papildo –  Lietuvoje žmonių laisvės ir teisės liko galioti kaip galiojusios.

Seimas nepaprastąją padėtį įvedė 2022 m. kovo 11 d. vidurnaktį, ji veikia iki birželio 29 d.

„Net ir tais atvejais, kai kartais tenka skelbti nepaprastąją padėtį, visuomenės rimtis yra užtikrinama, nebuvo apribota teisė mitinguoti, nepažeista žiniasklaidos nepriklausomybė, kaip kai kas tikėjosi. Liberalai tikisi, kad per tuos valstybei ir piliečiams nelengvus Rusijos karo Ukrainoje mėnesius niekas nepajuto laisvių ir teisių suvaržymų“, – atvirai Seimo puslapyje meluoja E. Gentvilas.

Ir tai galima įrodyti akivaizdžiais faktais – vakar buvo paskelbta Lietuvos Apygardos administracinio teismo nutartis, kurioje Vilniaus savivaldybės administracija, vadovaujama buvusio E. Gentvilo bendrapartiečio, anksčiau liberalo Remigijaus Šimašiaus, pripažinta pažeidusi Susirinkimų įstatymą (jau trečią kartą!), kai uždraudė asociacijai „Lietuvos Šeimų Sąjūdis” rengti Šeimų renginį Vingio parke gegužės 15-ą dieną. Vilniaus savivaldybės administracija savo paaiškinime teismui rėmėsi Nepaprastosios padėties įvedimu, tikindama, kad jis įpareigojo ją ginti visuomenę nuo prorusiškų pasisakymų ir kitokių grėsmių valstybei, kurios galėtų kilti LŠS mitingo metu. (Plačiau apie teismo sprendimą…)

Reikia pastebėti, kad Eugenijus Gentvilas ir Remigijus šimašius yra siejami vienos „šeimos” – šiandien dar už korupciją teisiamos „Liberalų sąjūdis” partijos, kuri po korupcijos skandalo „su dėžute”, skilo į dvi – „Laisvės” partiją su R.Šimašium ir A.Armonaite priešakyje, ir likusią teisiamą „LIbeeralų sąjūdis” partiją, vienu metu lyg ir išteisintą, bet prokuratūrai pateikus skundą aukštesnei instancijai – taip ir likusią teisiama.

Kalbant apie žiniasklaidos „nepriklausomybę”, kurios teisės, pasak Eugenijaus Gentvilo esą nebuvo pažeistos – visi kas nori gali matyti uždarytus komentarus daugelyje portalų, tuo atimant galimybę žiniasklaidai gauti atgalinį ryšį, pagal kurį ji gali spręsti kokios temos labiau aktualios ar patinka-nepatinka skaitytojams. Tai viena.

O antra – pati žiniasklaidos cenzūra įvedant leidžiamas ir draudžiamas temas bei interpretacijas, kuri, faktiškai, šiai dienai jau tapo savicenzūra, vengiant temų, kurios gali lemti žiniasklaidos priemonės uždarymą be jokio teismo. Tačiau vėliau tik teismas gali leisti joms atsidaryti vėl. Tarp daugelio kitų, kuriam laikui buvo uždaryta net Respublika – pirmasis Nepriklausomos Lietuvos leidinys, nemokamai dalintas 1991 m. sausio įvykių metu.

Gal tai nieko nereiškia E.Gentvilui, kuris kaip deklaruojantis save liberalu turėtų pasisakyti už didesnę žodžio laisvę, tačiau tai daug reiškia Lietuvos visuomenei, matančiai kardinalius pasikeitimus suvaržant jos laisves visus 30 nepriklausomybės metų, o pastaruosius porą metų – ypač.

Nepaprastoji padėtis šalyje, prie kurios sienų net nevyksta karas, kai net kitose su karo zona besiribojančiose šalyse ji nėra įvesta – gali daug ką pasakyti mąstantiems žmonėms.

Gentvilas rašo, kad antradienį pataisė Seimo statutą, pagal kurį „Seimo nutarimų projektus dėl mobilizacijos ar demobilizacijos skelbimo, nepaprastosios padėties, karo padėties įvedimo ar atšaukimo, ginkluotųjų pajėgų panaudojimo rengia ir Seimui teikia Vyriausybė arba Seimo Pirmininkas ar jo pareigas laikinai einantis Seimo Pirmininko pavaduotojas“.

Ką tai reiškia?  – Tik tiek, kad visi labai svarbūs sprendimai, anksčiau teikti kompetetingų institucijų ir asmenų – dabar pereina šios vyriausybės žinion, kas tikrai kelia nerimą – apie šios vyriausybės kompetenciją visuomenėje jau kuriami anekdotai. Daugybė anekdotų. Tame tarpe ir apie Eugenijų Gentvilą.  Vienas iš jų: „Sąžiningas Gentvilas”.

„Kaip parodė „tikrovė”, nieko, ko bijojo opozicija, neįvyko. Tai buvo sunkus iššūkis Lietuvai, su kuriuo valstybė (vyriausybė) ramiai susitvarkė“, – reziumuoja E. Gentvilas.

Seimas šią savaitę turėtų pratęsti nepaprastąją padėtį Lietuvoje nuo birželio 30 d. vidurnakčio iki rugsėjo 15 d. vidurnakčio. „Ir iki rudens tikimės visuomenės supratimo bei valdžios institucijų atsakingo, darnaus darbo su visuomene“, – linki E. Gentvilas.

Jo palinkėjimą, sprendžiant iš laukiančių pateikimo įstatymų projektų, galima suprasti, kaip įspėjimą valdžios opozicijai – „padarysime ką suplanavome bet kokia kaina” – „vardan Lietuvos gerovės”