infa.lt

Imperializmas ir Kinija, kaip šių laikų neoimperializmo pavyzdys

Imperializmas ir Kinija, kaip šių laikų neoimperializmo pavyzdys

20 kovo
06:30 2021
Dominykas Vanhara

Facebook nuotr.

Dominykas Vanhara

Pakalbėkime apie neoimperializmą bei jame slypinčius pavojus. Klasikinis imperializmas yra valstybės siekis dažniausiai karinėmis, bet nebūtinai, priemonėmis užimti kitas teritorijas ir jas pajungti savo valiai.

Geriausias klasikinio imperializmo pavyzdys yra Rusija, kuri dažniausiai karinėmis priemonėmis bando užimti ar užima kaimynines teritorijas ar jų dalis. Tokio imperializmo tikslas būdavo išplėsti savo valdžios ribas į kitas teritorijas, eksploatuoti tiek jas, tiek jų gyventojus. Ką reiškia toks imperializmas, labai gerai žinome ir mes, ir nuo kurio išsivadavimo gimtadienį šventėme vakar.

Tačiau šiais laikais klasikinis imperializmas jį taikančioms valstybėms tapo visiškai nebenaudingas. Geriausi to pavyzdžiai – SSRS invazija į Afganistaną, Rusijos Krymo atplėšimas bei karinė agresija Luhanske ir Donecke. Afganistane SSRS patyrė daugybę aukų, dešimtmetį investavo didžiulius resursus ir, galiausiai, buvo priversta gėdingai išsinešdinti. Krymą taip, Rusija okupavo, ir dabar ten gyvenantiems senjorams moka pensijas, kiša milijardus į infrastruktūrą, o naudos – jokios.

Luhanske ir Donecke Rusijai tenka dislokuoti savo pajėgas, mokėti samdiniams, mokėti socialines išmokas ir t.t. O naudos – na, išsivežė į Rusiją išardytas gamyklas, bet abejoju, ar bent 10 proc. tokios karinės agresijos kainos tas atpirko. Prie viso to pridėkime ir tarptautines sankcijas, krentantį šalies tarptautinį prestižą, pridėkime ir tai, kad iš jei ne broliškos, tai tikrai draugiškos šalies Rusija įsigijo mirtiną priešą, ir gauname, kad imperializmas visiškai neapsimoka.

Rusija būtų pasiekusi daug daugiau ir gerokai pigiau, jei būtų prieš pomaidaninę Ukrainą naudojusi ne karinę jėgą ir jos teritorijų atplėšinėjimą, bet korupcinius papirkinėjimus (kaip sėkmingai Rusijai pavyko susitvarkyti su pirmojo Maidano bei „Oranžinės revoliucijos“ pasekmėm).

Po tokios nedidelės įžangos pereikime prie neoimperializmo. Jau išsiaiškinome, kad klasikinis imperializmas visiškai šiais laikais neapsimoka, tai su neoimperializmu yra kiek kitokia situacija. Čia reikėtų paminėti Kiniją. Jei neklystu, po to, kai buvo okupuotas ir aneksuotas Tibetas, Kinija daugiau nieko nei okupavo, nei aneksavo.

Taip, Kinija demonstruoja imperines ambicijas Pietų Kinijos jūroje, turi karinę trintį su Indija dėl tam tikrų teritorijų, o Taivaną laiko sava teritorija. Bet, be to, kol kas su savo kariuomenę pas kaimynus nelenda. Tačiau tai nereiškia, kad imperinių ambicijų Kinija neturi. Turi, ir labai didelių.

Čia reikėtų suprasti Kinijos mąstymą – Kinija save laiko 5000 metų senumo imperija, todėl kinai žaidžia labai ilgo laikotarpio žaidimą. Jei save laikai 5000 metų senumo imperijos tąsa, tai vienas kitas dešimtmetis ar net šimtmetis tau nieko nereiškia. Todėl Kinija, pavyzdžiui, ir nepuola karinėmis priemonėmis susigrąžinti Taivano, nes o kam? Nes, jei ne per kelis dešimtmečius, tai per kokį šimtmetį Taivanas grįš į Kinijos sudėtį (bent jau jie taip mano).

O dabar pakalbėkime apie tą ilgo ar itin ilgo laikotarpio Kinijos žaidimą. Jis prasidėjo nuo Kinijos lyderio Den Siaopino reformų, kuris į valdžią atėjo iš karto po Mao Dzeduno. Tuo metu Kinijos ekonomika buvo tragiškos būklės, dėl nesėkmingų Mao Dzeduno reformų kilusio bado buvo mirę keliasdešimt milijonų žmonių. Taigi, Den Siaopino reformas galime laikyti pirmąja Kinijos neoimperializmo stadija – Kinijos ekonomika atsivėrė užsienio investicijoms, pasiūlydama užsienio investuotojams nekvalifikuotą, bet už tai neįtikėtinai pigią darbo jėgą. Ir jos buvo daug.

Jei kas nors buvo gaminama JAV, tai tokios gamyklos darbininkams reikėjo mokėti normalų amerikietišką atlyginimą, turėti reikalų su stipriomis amerikietiškomis profsąjungomis, o Kinijoje galėjai laisvai nustatyti keliolikos valandų darbo dieną ir mokėti saują ryžių darbininkams. Taip, produkcija buvo nekokybiška, bet už tai labai pigi.

Pavyzdžiui, nekokybiški, tačiau kainuojantys 4 dolerius Kinijoje pasiūti marškinėliai greitai nukonkuravo kokybiškus, tačiau 20 dolerių kainuojančius JAV pasiūtus marškinėlius. Taigi, Kinijos atsivėrimas užsienio investuotojams pačiuose vakaruose pakirto ištisus pramonės sektorius, tokius kaip tekstilės pramonė ir kt.

Atitinkamai, tokios reformos sudarė sąlygas itin sparčiam Kinijos ekonomikos augimui. Tačiau Kinijos ambicijos neapsiribojo vien tik buvimu pasaulio fabriku su pigia darbo jėga. Kinai patys pradėjo periminėti vakarų know-how (patentus, technologijas), dažniausiai jas paprasčiausiai pavogdami. Be to, pradėjo kaupti pinigus.

Prie visko, pradėjo siųsti savo studentus mokytis į geriausius vakarų universitetus, taip itin ženkliai padidindami stojančiųjų konkurenciją ir ženkliai padidindami kainas už studijas. Tik kinai nevažiuoja studijuoti menų istorijos ar lyčių lygybės studijų. Jie studijuoja matematiką, inžineriją, fiziką, chemiją – viską, kas teiktų Kinijai naudą. Iš kur gauna pinigų studijoms? Tikėtina, kad pati valstybė dotuoja.

Taigi, šiandien Kinija jau turi visas moderniausias pasaulio technologijas ir moka su jomis dirbti. Į praeitį nuėjo ir tie laikai, kai Kinijoje pagaminta produkcija buvo nekokybiška. Dabar kinai gali pagaminti taip, kaip užsakysi, gali pagaminti ir labai nekokybiškai, bet gali ir labai kokybiškai su moderniausiomis technologijomis.

Savo ruožtu, įvaldę moderniausias pasaulio technologijas, kinai pradėjo dempinguoti savo produkciją, taip stumdami konkurentus iš pasaulinės rinkos. Greičiausiai, ne vienas šį įrašą skaitote kiniškame mobiliajame telefone. Ir va klausimas – kaip ir kokiu būdu Kinijoje pagamintas Huawei mobilusis telefonas su analogiškomis techninėmis specifikacijomis kainuoja ženkliai pigiau už irgi Kinijoje pagamintą Apple mobilų telefoną?

Na ir galiausiai – trečia, Kinija pati pradėjo didžiulėmis sumomis investuoti į užsienio šalis. Iš pradžių į įvairias Afrikos šalis. Tačiau investuodavo ne į bet ką, o stengdavosi įsigyti strateginius tos šalies objektus. Nusiperka uostus, oro uostus, nutiesia kokį privatų greitkelį, įsigyja strategines gamyklas.

Ir prašom – nors Kinija į tą šalį nebuvo atsiuntusi nei vieno savo kario ir neiššovusi nei vieno šovinio, bet, kai Kinija įsigyja visus tos šalies strateginius objektus, šalį gali kontroliuoti ir be jokios kariuomenės. Ir įdomiausia, kad teoriškai Kinija kaip ir nieko bloga nedaro: mes investuojame pinigus į šalies ekonomiką, kuriam darbo vietas, kuriam infrastruktūrą, mokam atlyginimus, mokam mokesčius, veikiam pagal vietinius įstatymus (kai kada, daugiau mažiau), tai ko norit?

Summa summarum, Kinija su savo pigia darbo jėga pakirto daugelio vakarų šalių daugelį pramonės sektorių. Su perimtomis technologijomis ar susikurtomis savomis technologijomis ir dempinguojama sava produkcija Kinija agresyviai stumia vakarų kompanijas iš rinkos ir pati rinką agresyviai užiminėja. Įsigydami įvairių užsienio šalių strateginius objektus, kinai įgyja galimybę kontroliuoti tas šalis.

Ir pabaigai – diskursas į istoriją. Kinija save ne tik laiko 5000 metų senumo imperijos tąsa, ne tik didžiuojasi savo istorija, bet ir ją labai gerai žino ir išmano. Kinijoje tam skiriamas didžiulis dėmesys. Ir Kinijos istorijoje buvo toks epizodas kaip „Opijaus karai“.

„Opijaus karai“ kilo dėl to, kad britai ir prancūzai, siekdami atsverti savo didžiulį prekybos deficitą su Kiniją, pradėjo kinams pardavinėti opijų, greitai narkomanais paversdami ženklią dalį visuomenės ir didžiąją dalį Kinijos valdančiojo elito. Kinai, aišku, bandė su tuo kovoti, tačiau taip tik suteikė pretekstą Britanijai ir Prancūzijai pradėti taip vadinamus „Opijaus karus“, kuriuos gana nesunkiai laimėjo, tokiu būdu Kiniją paversdami savo satelitine valstybe.

Taigi, Kinija savo istoriją labai gerai žino ir išmano. Ir, kažkada buvusi pripratinta prie vakariečių pardavinėjamo opijaus, kyla klausimas, ar tokiais aukščiau aprašytais veiksmais nesiekia vakariečiams atsilyginti tuo pačiu. Tik pripratinti ne prie opijaus, bet prie pigių kiniškų prekių ir paslaugų, be kurių vakariečiai jau negalėtų gyventi?

PAREMTI infa.lt Naujienlaiškis
žiūrėjo 103

Žymos

1 Atsiliepimas

  1. Myndė    -  2021-03-20, 14:03

    Na ir kokias gi gamyklas išvežė iš Donecko į Rusiją – pateikit, prašom, pavyzdžių. Priešingu atveju, deja, kuo šitas rašinėlis geresnis už delfidės kliedesius o puslapėlis už 15min?

    Atsakyti į šį komentarą

Rašyti Atsiliepimą

Atšaukti atsakymą.


Taip pat skaitykite:

Šeimų Sąjūdis

Naujienlaiškio Prenumerata


Paremti infa.lt per PayPal
infa.lt

Apklausa

Ar pakeitus šią vyriausybę pasikeistų ekonominė situacija šalyje?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...
    Rogeris Watersas, vienas iš „Pink Floyd“ įkūrėjų parašė atvirą laišką Vladimirui Putinui

Rogeris Watersas, vienas iš „Pink Floyd“ įkūrėjų parašė atvirą laišką Vladimirui Putinui

atsiliepimų 2 Skaityti visą įrašą
    Jolanta Blažytė. Apie pačią galingiausią sąmokslo teoriją

Jolanta Blažytė. Apie pačią galingiausią sąmokslo teoriją

atsiliepimų 6 Skaityti visą įrašą
    Apie energijos kainas kitu kampu

Apie energijos kainas kitu kampu

atsiliepimų 5 Skaityti visą įrašą
    Povilas Pinelis. Ar korupcija – tik Kaune?

Povilas Pinelis. Ar korupcija – tik Kaune?

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Arvydas Daunys: Sistema ir vartojimas, kaip valdymo priemonė

Arvydas Daunys: Sistema ir vartojimas, kaip valdymo priemonė

atsiliepimų 4 Skaityti visą įrašą
    Apie gyvą žmogų

Apie gyvą žmogų

atsiliepimų 9 Skaityti visą įrašą
    „Laisvės partija“ ne pati sugalvojo „sutikimo seksui“ įstatymą – tai ES projektas

„Laisvės partija“ ne pati sugalvojo „sutikimo seksui“ įstatymą – tai ES projektas

atsiliepimų 2 Skaityti visą įrašą
    Algimantas Rusteika. Sutikimo PIŠtis (SPIŠ) konvencija

Algimantas Rusteika. Sutikimo PIŠtis (SPIŠ) konvencija

atsiliepimų 3 Skaityti visą įrašą
    Arvydas Daunys. Mes klystame, manydami, kad mūsų dauguma

Arvydas Daunys. Mes klystame, manydami, kad mūsų dauguma

atsiliepimų 11 Skaityti visą įrašą
    Jolanta Blažytė. Čiau, Europa, čiau

Jolanta Blažytė. Čiau, Europa, čiau

atsiliepimų 5 Skaityti visą įrašą
    Slovakijos ministras: Ką šiandien reiškia būti konservatoriumi

Slovakijos ministras: Ką šiandien reiškia būti konservatoriumi

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    Herkus Baranauskas-Deltuvis. Drakonas mirė. Tegyvuoja drakonas?

Herkus Baranauskas-Deltuvis. Drakonas mirė. Tegyvuoja drakonas?

atsiliepimų 5 Skaityti visą įrašą
    E.Gentvilas: „net Seimo Pirmininkė nesakė, kad šiandien į kiemą buvo įmesti Molotovo  kokteiliai. Kodėl nieks nekalba?“

E.Gentvilas: „net Seimo Pirmininkė nesakė, kad šiandien į kiemą buvo įmesti Molotovo kokteiliai. Kodėl nieks nekalba?“

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Į Lietuvą per ES vykstantiems Rusijos piliečiams – sugriežtinta kontrolė

Į Lietuvą per ES vykstantiems Rusijos piliečiams – sugriežtinta kontrolė

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą

kas bus tam Radekui Sikorskiui,Lenkijos vardu padekojusiam JAV uz diversija!?...

kas bus Radikui Sikorskiui,kuris,Lenkijos vardu,podekojo JAV uz diversija!?...

tie duomenys jaucia? O gal visai ne jautrus,gal tik isteriski?...

nezinia del rytdienos,panika sejancios MIP ir valdzios - tobula zmoniu naikinimo masina!...

apsiriko,dekodami JAV uz NS sunaikinima!? Juk aiskiai gi dekojo per ju NP atidaryma!...

2050 aisiais!? Na ir optimistai,skia!...

Tik ka veike jusu laivai ir narai prie Bornholmo!?...

reikia,o atsaukti visai! Ir grazinti energetika Valstybei,nes tai daug didesnis jos saugumo garantas,nei kariuomene!...

v

cia vienas is irasu, facebook.com/100075498703316/videos/482137550490841/?t=5...

Saugi ir patvirtinta 100 prc apsaugo. Tikėkite mokslu, reikės tik vienos. Kai pakankamai ilgai kartoji...

Tai k š aiškiai, pasakė: jūs nieko neturėsite ir būsit laimingi, kas rašinėlyje ir atsispindi......