infa.lt

Vakarų kariniai pareigūnai tariasi dėl naikintuvų tiekimo Ukrainai, savo šaltinius cituoja „Politico”. Pačią diskusiją inicijavo Kijevas, remiamas Baltijos šalių.

Pasak „Politico”, diskusija dėl naikintuvų tiekimo bus sudėtingesnė nei diskusija dėl tankų. Keli Europos diplomatai leidiniui sakė, kad jų šalyse naikintuvų tiekimas Kijevui nebelaikomas bloga idėja.

Tuo pačiu Ukrainos sąjungininkai vis dar baiminasi, kad šis žingsnis gali paskatinti dar didesnį konflikto eskalavimą, pažymi laikraštis.

„Kitas natūralus žingsnis būtų naikintuvai”, – sakė vienas iš „Politico” pašnekovų. Kitas šaltinis teigė, kad naikintuvų pristatymas dabar „visiškai neįsivaizduojamas”, tačiau pridūrė, kad prie šio klausimo gali būti grįžta po dviejų ar trijų savaičių.

„Politico” teigimu, Baltieji rūmai pranešė Kijevui, kad naikintuvų perdavimas dabar neįmanomas. Tačiau, kaip pažymima dokumente, JAV anksčiau taip pat atsisakė tiekti daugkartinio paleidimo raketų sistemas HIMARS ir kovinius tankus, tačiau galiausiai šią ginkluotę buvo nuspręsta perduoti Ukrainai.

Sausio 25 d. Vokietija ir JAV paskelbė apie „Leopard 2” ir „Abrams” sunkiųjų tankų tiekimą Ukrainai. Kitos šalys taip pat paskelbė apie planus tiekti sunkiąją ginkluotę.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vėliau sakė, kad Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms taip pat reikia lėktuvų, artilerijos ir tolimojo nuotolio raketų.

Tą pačią dieną Ukrainos gynybos ministerija pareiškė, kad primygtinai prašys ketvirtos kartos naikintuvų, tokių kaip JAV gaminamų F-16.

Nyderlandai ir Slovakija pareiškė, kad yra pasirengusios tiekti naikintuvus. Savo ruožtu, kaip rašo „The Telegraph”, Didžiosios Britanijos gynybos ministerija baiminasi, kad naikintuvų perdavimas paskatins dar didesnį konflikto eskalavimą.

Tačiau, atsimenantys istoriją Vakarų apžvalgininkai sulygina šį karo momentą su Pirmojo pasaulinio karo priešistore, kai visos dalyvaujančios jame šalys galvojo  apie lokalų konfliktą, kuris pasekoje išsirutuliojo į virš 20 mln. aukų pareikalavusį globalų konfliktą.