infa.lt

Turkijos prezidentas Tayyipas Erdoganas kreipiasi į Rusijos ir Ukrainos derybininkus prieš jų derybas akis į akį Stambule, Turkijoje, 2022 m. kovo 29 d. Murat Cetinmuhurdar/Presidential Press Office/Handout via REUTERS

Ukrainos ir Rusijos derybininkai antradienį susitiko Turkijoje, kur vyko pirmosios derybos akis į akį per beveik tris savaites. Ukrainai siekia ugnies nutraukimo be nuostolių teritorijai ar suverenitetui, nes jos pajėgos atstūmė rusus nuo Kijevo, rašo Reuters.

Turkijos prezidentas Tayyipas Erdoganas Stambulo rūmuose pasveikino abiejų pusių delegacijas, sakydamas, kad „galimybė sustabdyti šią tragediją“ yra jų rankose. Ukrainos televizija pranešė, kad derybos prasidėjo „šaltai“ ir be rankos paspaudimo.

Ukraina ir JAV turi mažai vilčių, kad įvyks greitas proveržis derybose. Tačiau tiesioginių derybų atnaujinimas yra svarbus pirmasis žingsnis ugnies nutraukimo link Rusijos karo veiksmuose, kurie stringa daugelyje frontų, tačiau sukelia siaubingas kančias civiliams, įstrigusiems apgultuose miestuose.

Praėjus daugiau nei mėnesiui nuo karo pradžios, didžiausio išpuolio prieš Europos tautą nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, daugiau nei 3,8 mln. žmonių pabėgo į užsienį, tūkstančiai žuvo ir buvo sužeisti, o Rusijos ekonomika  linksta nuo taikomų sankcijų naštos.

Remiantis Mariupolio mero duomenimis, kurių negalima patikrinti, pietiniame uostamiestyje, kurį nuo pat karo pradžios apgulė Rusijos pajėgos, žuvo beveik 5000 žmonių, įskaitant apie 210 vaikų.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba apie derybas Turkijoje sakė: „Mes neprekiaujame žmonėmis, žeme ar suverenitetu“.

„Minimali programa bus humanitariniai klausimai, o maksimali programa – susitarimas dėl ugnies nutraukimo“, – per nacionalinę televiziją sakė jis.

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu sakė, kad Rusija iš esmės baigė pirmąjį savo karinio puolimo etapą, susilpnino Ukrainos karinius pajėgumus ir dabar sutelks dėmesį į teritorijas, į kurias pretenduoja separatistai pietryčiuose.

Praėjusios savaitės pabaigoje Maskva paskelbė panašų pareiškimą, Vakaruose suprastą kaip ženklą, kad nepavykus užgrobti sostinės ji atsisako pradinių tikslų nuversti Kijevo vyriausybę.

Rusija savo karinį įsiveržimą vadina „specialia operacija“, kuria siekiama nuginkluoti ir „denacifikuoti“ Ukrainą. Vakarai sako, kad ji pradėjo neišprovokuotą invaziją.

Aukštas JAV valstybės departamento pareigūnas sakė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neatrodo pasiruošęs daryti kompromisus, kad užbaigtų karą.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė, kad derybos iki šiol nedavė jokios esminės pažangos, tačiau svarbu, kad jos būtų tęsiamos asmeniškai.

Nuo tada, kai kovo 10 d. buvo surengtas paskutinės asmeninės derybos,  o Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad paliaubos net neįtrauktos į darbotvarkę, padėtis mūšio lauke pasisuko Ukrainos naudai, rašo leidinys.

„Sugriovėme mitą apie neįveikiamą Rusijos armiją. Mes priešinamės vienos stipriausių armijų pasaulyje agresijai ir mums pavyko priversti jas pakeisti savo tikslus”, – pareiškė Kijevo meras Vitalijus Kličko.

Šalys pastarosiomis savaitėmis vedė derybas per vaizdo ryšį ir viešai aptarė formulę, pagal kurią Ukraina galėtų priimti kokį nors neutralų statusą.

Tačiau nė viena pusė nenusileido dėl Rusijos teritorinių reikalavimų, įskaitant Krymą, kurį Maskva aneksavo 2014 m., ir rytines teritorijas, žinomas kaip Donbasas, kurias Maskva reikalauja Kijevo perleisti prorusiškiems separatistams.