infa.lt

infa.lt

Galbūt žmonių vertimas tikėti jūsų melu net ir prisipažinus meluojant, yra gryniausia valdžios išraiška.
Kit Knightly

„Jų filosofija tyliai neigė ne tik patirties pagrįstumą, tačiau ir patį išorinės tikrovės egzistavimą. Erezijų erezija buvo sveikas protas.“..-Džordžas Orvelas 1984-ieji.

Visa „Covid pandemijos“ istorija yra pamišėliška. Tas jau seniai nustatyta ir mums tikrai nereikia gilintis į tai kaip ir kodėl. Skaitykite ankstesnius mūsų pranešimus, rašo off-guardian.org leidinys.

Taisyklės beprasmės ir savavališkos, pranešimai prieštaringi, pati prielaida nepagrįsta. Kiekvieną dieną pasaulin paleidžiama vis nauja beprotybė ir nors daugelis mūsų stebisi, piktinasi ar tiesiog juokiasi… dar daugiau žmonių jai pritaria, ja tiki, leidžia jai tęstis.

Pavyzdžiui, šiuo metu Kanadoje, kur vyriausybė įpareigojo sveikatos priežiūros darbuotojus skiepytis, o tai reiškia, kad vien Britų Kolumbijoje iki lapkričio pirmos dienos daugiau kaip 3000 ligoninių darbuotojų buvo neleista dirbti ir jiems nemokama alga.

Kokių veiksmų ėmėsi vietos valdžia atsiradus darbuotojų trūkumui? – Jie prašo paskiepytų darbuotojų sugrįžti į darbą kai jiems nustatytas teigiamas Covid testas. Nesvarbu ar tikite, kad tas testas ką nors reiškia, tačiau jie, teoriškai, tiki. Tikrovėje, kurią mums kasdien bandoma įteigti, teigiamas testas reiškia, kad esate pavojingos ligos nešiotojas.

Taigi, jie prašo dirbti žmones, tariamai, nešiojančius „mirtiną virusą“, užuot leidę grįžti į darbą visiškai sveikiems neskiepytiems žmonėms. – Tai pamišimas.

Bet ar gali kas nors dar geriau apibūdinti šį žaidimą valdančiųjų prioritetus?

Mes jau žinome, jog kalbama ne apie virusą, ne apie sveikatos priežiūros tarnybų apsaugą ir ne apie gyvybių gelbėjimą. „Pandemiją“ valdantys žmonės savo veiksmais ir net žodžiais tą pripažįsta kiekvieną dieną.

Atrodo, kad tai veikiau susiję su taisyklių, kurios beveik arba visiškai neturi jokios prasmės, vykdymu, paklusimo reikalavimu proto sąskaita, savavališku ribų nustatymu ir reikalavimu, kad žmonės jų laikytųsi verčiant juos tikėti akivaizdžiai neteisingais „faktais“.

Tačiau kodėl? Kodėl Covid istorija neprotinga ir prieštaringa? Kodėl viena vertus mums sakoma, kad reikia bijoti, o kita vertus, nėra ko bijoti?

Kodėl „pandemija“ tokia kiaurai beprotiška?

Būtų galima teigti, jog tai paprasčiausias atsitiktinumas. Šalutinis besivystančio daugialypio tikslo produktas, istorija kurią vienu metu pasakoja tūkstantis autorių kur kiekvienas jų rūpinasi savo mažos darbotvarkės įgyvendinimu. Tai lyg automobilis kurio keli vairuotojai pešasi dėl vienintelio vairo.

Tikriausiai tame yra dalis tiesos. Tačiau tiesa ir tai, kad valdymą, tikrąjį valdymą, galima pasiekti tik melu.

Klinikinėje psichologijoje vienas iš psichopatų diagnostinių požymių yra tas, kad jie turi įkyrų (nenugalimą) potraukį įmantriai meluoti. Jie meluos netgi tais atvejais kai tiesa būtų naudingesnė jiems.

Niekas nežino kodėl jie taip elgiasi, tačiau manau, kad mano požiūris apie tai tinka ne tik pavieniams pabaisoms, bet ir knibždančioms žiurkės protelio grupėms besiturškiančioms valdžios nuotekose.

Jei norite valdyti žmones turite jiems meluoti, tik tokiu būdu galite užsitikrinti valdžią.

Jeigu stovite ant kelio, o aš jums šaukiu „saugokitės, atvažiuoja automobilis“ ir jūs pajudate kaip tik tuo metu kai pro jus pravažiuoja automobilis, niekada nesužinosiu ar pajudėjote todėl, kad aš jus įspėjau, ar dėl to, kad iš tikrųjų atvažiavo automobilis.

Jeigu mano tikslas buvo užtikrinti, kad jūs nenukentėtumėte, tas man nebūtų svarbu bet kuriuo atveju.

O ką jeigu mano vienintelis tikrasis tikslas yra pasitenkinimas stebėti jus darant tai ką sakau tik todėl, kad taip pasakiau? …na, tada turėčiau šaukti perspėdamas jus apie automobilį kurio nėra ir stebėti kaip jūs išvengiate tariamos grėsmės. Arba iš tiesų pasakyti, kad jokio automobilio nėra ir stebėti kaip jus pervažiuoja.

Tik taip elgdamasis galiu pamatyti, jog mano žodžiai jums reiškia daugiau nei suvokiama tikrovė ir tik tada žinau, kad užtikrintai jus valdau.

Niekada negalite valdyti žmonių pasitelkdami tiesą nes tiesa tiesiog yra nepriklausomai nuo jūsų ir jos negalima pakeisti ar iškreipti. Gali būti, kad žmones valdo pati tiesa, o ne jūs. Negalite priversti žmonių paklusti taisyklėms kurios turi prasmę, nes jie, galbūt, vadovaujasi sveika nuovoka, o ne paklūsta jūsų galiai.

Kai žmonės priverčiami bijoti to ko nėra ir priverčiami nemąstyti savo galva vardan apsisaugojimo nuo pramanytos grėsmės, čia ir glūdi tikroji valdžia.

Tam, kad užtikrintumėte savo valdžią turite priversti žmones matyti dalykus kurių nėra, priversti žmones gyventi jūsų sukurtoje tikrovėje ir priversti žmones laikytis savavališkų, prieštaringų, diena iš dienos kaitaliojamų taisyklių.

Tam, kad iš tikrųjų patikrintumėte jų priklausomybę, jų hipnozės veikimą, galite net pasakyti, kad daugiau nėra ko bijoti, tačiau nepaisant to jie vis tiek turi laikytis taisyklių. Galbūt tai ir yra esmė. Galbūt pramanas ir neturi būti įtikinamas. Galbūt taisyklės skirtos ne tam, kad būtų prasmingos, jos skirtos tam, kad joms būtų paklūstama.

Galbūt, kuo prieštaringesnės ir nelogiškesnės taisyklės tuo labiau vertinamas jūsų paklusnumas. Galbūt, jeigu galite priversti žmones atsisakyti sveiko proto, tai visiškai valdote jų tikrovę.

Pradėjome cituodami Orvelą, tad juo ir baigsime:

„Kai žmonių protus suplėšai į gabalus ir vėl sudedi į naujus savo paties pasirinktus pavidalus, tai ir yra valdžia.“

Argi ne tą matome dabar? Tą ką matome nuo pat pradžių?

Žmonių suvokimas iškreipiamas taip, kad jie bijotų kažko, kas, kaip jiems sakoma, nėra baisu, laikytųsi taisyklių, kurios, kaip jiems sakoma, nebūtinos, vartotų „vaistus“ kurie, kaip jiems sakoma, neveikia.

Galbūt žmonių vertimas tikėti jūsų melu net jei pripažįstate, kad meluojate, yra gryniausia valdžios išraiška.

Straipsnio vertimo pabaiga

Nesusilaikiau savais žodžiais neperpasakojęs vieno iš komentarų po straipsniu.

„…žmonių vertimas tikėti jūsų melu net ir prisipažinus meluojant, yra gryniausia valdžios išraiška.“

Taip yra todėl, kad mes leidžiame melagiams meluoti. Kol mes tikime melu bei esame paklusnūs, melagiai gali meluoti. Mes pamiršome, jog tai mūsų galia naudojasi melagiai.

Algirdas