infa.lt

Seimas po svarstymo pritarė Seimo narių teisių, pareigų ir veiklos garantijų įstatymo projektui (Nr. XIIIP-957(2), kuriuo siekiama įgyvendinti Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarimą ir atskiru įstatymu nustatyti Seimo narių pareigas, teises ir garantijas.

Svarstomu įstatymo projektu numatoma patikslinti Seimo nario darbo apmokėjimą. Pagal siūlomą reglamentavimą, įstatymo nuostatos, kuriomis padidinamas Seimo narių darbo užmokestis, galėtų būti taikomas ne anksčiau kaip nuo naujai išrinkto Seimo pirmojo posėdžio dienos, išskyrus jei būtų didinamas pareiginės algos bazinis dydis.

Kartu siekiama aiškiau įtvirtinti Seimo nario atlyginimo mažinimo tvarką už posėdžių nelankymą. Seimo nariui, be pateisinamos priežasties nedalyvavusiam Seimo posėdyje, Seimo struktūrinio padalinio, kurio narys jis yra, posėdyje, darbo užmokestis būtų mažinamas 5 proc. už kiekvieną praleistą posėdį. Tokiu atveju, jei Seimo narys, kuris, pavyzdžiui, yra vieno komiteto ir nors vienos komisijos narys, be pateisinamos priežasties praleistų vienos savaitės posėdžius, atlyginimas jam būtų mažinamas 30 proc. per savaitę (jei per savaitę vyktų 4 Seimo posėdžiai, 1 komiteto ir 1 komisijos posėdis). Sprendimus dėl darbo užmokesčio sumažinimo priimtų Seimo valdyba.

Pagal projektą Seimo veikla būtų nepertraukiama, o Seimo nariai savo įgaliojimus vykdytų visos kadencijos metu. Seimo nario darbo laiką Seimo sesijų metu nustatytų Seimo valdyba. Seimo narys laiką tarp Seimo, Seimo struktūrinių padalinių ir darbo grupių, kurių narys jis yra, posėdžių planuotų savarankiškai.

Svarstomu projektu taip pat tikslinamos nuostatos dėl Seimo nario apgyvendinimo Seimo viešbutyje. Siūloma įtvirtinti, kad Seimo nariui, kurio deklaruota nuolatinė gyvenamoji vieta Seimo rinkimų dieną yra toliau negu 50 km nuo Vilniaus miesto centro ir kuris neturi ir per paskutinius penkerius metus nuosavybės teise neturėjo gyvenamosios patalpos Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje ir ne toliau kaip 50 km nuo Vilniaus miesto centro, pirmumo teise jo įgaliojimų laikotarpiu būtų suteikiama gyvenamoji patalpa Seimo viešbutyje, jeigu Seimo narys to pageidauja. Seimo viešbutyje gyvenantys Seimo nariai turėtų patys mokėti už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją.

Nuo 2024 m. turėtų keistis Seimo nario aprūpinimo gyvenamosiomis patalpomis tvarka. Minėtus kriterijus atitinkantys Seimo nariai vietoje galimybės gyventi Seimo viešbutyje turėtų teisę gauti gyvenamosios patalpos nuomos kompensaciją. Kompensacijos dydis būtų nustatomas Seimo valdybos sprendimu naujos Seimo kadencijos pradžioje, įvertinus būsto nuomos rinkos būklę Vilniaus mieste, kad būtų užtikrinta galimybė Seimo nariui išsinuomoti jo parlamentinei veiklai tinkamą būstą.

Naujomis nuostatomis taip pat ketinama suvienodinti reglamentavimą dėl Seimo narių biurų. Pataisomis būtų atsisakoma savivaldybėms pareigos suteikti patalpas Seimo nario biurui ir įtvirtinti, kad patalpas biurui Seimo narys nuomojasi iš tam skirtų lėšų (iki 0,3 VMDU). Seimo narys galėtų turėti daugiau negu vieną biurą.

Įstatymo projekte apibrėžiama, kas yra Seimo nario kūrybinė veikla, taip pat nurodoma, kokia veikla negali būti laikoma kūrybine veikla. Projekte detaliai aptariamas su Seimo narių parlamentine veikla susijusių išlaidų apmokėjimas, sąlygos dėl Seimo nario turto valdymo ir pajamų iš jo, taip pat Seimo nario imuniteto klausimas, teisė būti įvairių bendrijų, visuomeninių organizacijų nariais.

Po svarstymo už naujo įstatymo pataisas balsavo 100 Seimo narių, susilaikė 24 parlamentarai. Tam, kad projektas būtų priimtas, Seimas turės balsuoti dar kartą.