infa.lt

Arvydas Daunys. Jeigu būčiau visagalis arba, kaip išsaugoti Žemę

Arvydas Daunys. Jeigu būčiau visagalis arba, kaip išsaugoti Žemę

kovo 21
10:42 2019

Arvydas Daunys

Visuomenėje sklando daug sąmokslo teorijų apie „globalų suokalbį“ prieš žmoniją, kuriam vadovauja pasaulio hierarchijos viršūnėje stovintys asmenys. Ir gali būti, jog tai nėra vien sąmokslo teorija. Pateiksiu kai kurias mintis šiuo klausimu, o jau jūs patys, gerbiami skaitytojai, spręskite kiek čia kas gali atitikti tikrovę.

Pradėkime nuo pradžių, nuo mokslus baigusio ir pirmą kartą įsidarbinusio absolvento lūkesčių ir planų savo būsimajame gyvenime. Nuo jo siekių.

Pagal dabartinę ir pagrindinę pasaulyje žaibišku greičiu (lyginant su praėjusias amžiais) plintančią „auksinės svajonės“ idėją – tai greičiausiai bus materialinės gerovės minimumo įgyvendinimas. Geras atlyginimas, automobilis, būstas, kelionės, užtikrinta ateitis. Galbūt šeima. Tikėtina. Visa tai suteikia lipimas karjeros laiptais. Gink die, ne stovėjimas vietoje. Lipimas aukštyn. Nuolat. Tam sutelkiant visus resursus ir pastangas. Visas valios jėgas.

Iš esmės toks gyvenimas yra nuolatinė kova. Kova su savo tingumu, su nenoru kažką keisti, konkurencinė kova su kolegomis darbe ir už jo ribų. Kova su visuomene priešpastatant savo individualius siekius valstybės kolektyviniams siekiams. Kova savo šeimos (jei tokia yra) viduje, už teisę turėti daugiau laiko savo karjerai, net jei tai kenkia šeimos interesams, neskiriant pakankamai laiko vaikams ir antrai pusei.

Susiaurinus savo siekius šiam dalykui, galima pasiekti labai daug individualios karjeros srityje. Ir pasiekus savo tikslą tapti galingu (ekonominiu požiūriu) vartotoju.

Jei siekiai platesni ir neapsiriboja individualiais pasiekimais, buvęs studentas gali sukurti korporaciją, kurioje sprendimus priiminės kolektyvas, o sprendžiamąjį balsą turės stambiausi akcininkai. Tuo atveju jo vartojimo galimybės dar labiau išaugs.

Tai yra taip vadinama vartojimo piramidė. Kol esi paprastas žmogus – tavo siekiai apsiriboja keliais dalykais – darbas, automobilis, būstas, karjera, šeima.

Kai esi korporacijos vadovas – tavo siekiai yra kur kas platesnio mąsto – darbas, automobilių parkas keliose šalyse, nuosavas lėktuvas (arba keli), vilos įvairiose pasaulio šalyse ir atitinkama daromai ekonominei įtakai – politinė įtaka. Vartojimas milžiniškas.

Kai esi verslo imperijų valdytojas – asmeninis vartojimas, pagal logiką, turėtų būti mažesnis, nei korporacijos vadovo – tu pats asmeniškai jau niekur nebeskraidai verslo reikalais, tu sudarinėji planus (kuriuos įgyvendina valdytojai) savo imperijai nesikeldamas iš savo darbo vietos, kuri gali tuo pačiu būti ir tavo gyvenamoji vieta. Tik kitoje tavo rūmų patalpoje.

Tavo darbotvarkė suplanuota keliems metams į priekį, todėl nenumatytoms kelionėms išlaikyti savo transporto parką yra bereikalingas lėšų švaistymas. Tu jau supranti, kad švaistyti šimtus milijonų į metus savo nekilnojamo turto, į kurį gali nuvykt tik kartą per keletą metų, išlaikymui yra visiškai beprasmis užsiėmimas. Tu jau pradedi susimąstyti apie tai, kur eina Žemė, niokojama tokios vartotojų armijos, kurios siekius tu pats skatinai visai netolimoje praeityje, reklamuodamas savo įmonių produkciją.

Ir štai, tu tampi vienu iš keleto tų, kurie turi teisę ir galią spręsti valstybių ateitį per ekonominius-politinius įrankius. Tu jau pradedi matyti, jog taip plačiai reklamuojama „laisva rinka“ gali būti kuo gražiausiai kontroliuojama (tą matei jau ir anksčiau, tik neturėjai įtakos svertų), kai būtina priimti reikalingus šiai siaurai grupei sprendimus, kurių motyvas iš esmės tėra tik vienas:

Išsaugoti savo dominuojančią padėtį, leidžiančią priimti aikščiausio lygio sprendimus Žemės atžvilgiu. Atpažinti Žemėje vykstančias tendencijas, kad gink die nebūtų padaryta klaidų priimant sprendimus tų tendencijų pagrindu, kurių pasekoje būtum ištrenktas iš tos Olimpo papėdės.

Ir galiausiai, pagal visas egzistuojančias hierarchijos taisykles, turėtų būti vienas, kuris vadovauja šiam paradui. Gali būti, jog jis yra vienas iš ankstesnės grupės narių, – bet kuriuo atveju jis turi sprendžiamąjį balsą.

Jo gyvenimo ir veiklos esmė-pagrindas – išsaugoti Žemę. Juokinga? Nė kiek. Tokio lygio žmogus operuoja visai kitomis sąvokų kategorijomis, – jų pagrindas – tendencijos ir idėjos. Jis nurodo tendencijas, pagal kurias toliau turėtų vystytis Žemė. Žemiau esančios valdymo grandys formuluoja idėjas, būdus ir įrankius, galinčius paskatinti Žemėje šių tendencijų virtimą kūnu.

Tai dabar klausimas – ką jūs darytumėte būdami pačioje viršūnėje, gaudami visą jus dominančią informaciją ir turėdami neribotą galią?

Jau vien tas dalykas, kad jūs esate pačioje viršūnėje, automatiškai nurodo į tai, jog jūs nesate eilinis žmogus-vartotojas. Į pačią viršūnę jūs patekote, greičiausiai, dėl savo asmeninių išskirtinių savybių, kurios į savo padėtį ir jos suteikiamas galimybes leidžia jums pažvelgti kitu kampu.

Jums nereikia garbės, turtų valdžios. Visa tai jūs turite pilna apimtimi ir tai leidžia jums susikoncentruoti ties tuo, ką jūs galite imti spręsti, nes tai įmanoma tik jūsų vienintelio Žemėje galioms.

Ir nežiūrint į tai – jūs žmogus. Žmogus, kurio namai Žemė, o žmonija jo šeima. Žmogus, kuris gaudamas visos Žemės būklės informaciją mato aiškiai, kad Žemė naikinama to „ekonominio augimo“, kurį kiekviena valstybė laiko esant būtinu savo ekonominei gerovei. Žmogus, kurio vienintelė užduotis yra išsaugoti Žemę. Kodėl būtent ši užduotis? Nes jokių kitų tiesiog nėra tokio lygmens žmogui. Visas kitas vykdo žemesnės grandys.

Kas yra nuolatinis ekonomikos augimas – paklauskite bet kurio labiau mąstančio ekonomisto – tai nuolatinis augantis vartojimas. Nuolatinis Žemės resursų ir aplinkos, kurioje mes visi gyvename, naikinimas. Kaip valstybės, taip ir visos Žemės planetos atžvilgiu.

Tačiau mes matome, jog visos valstybės nuolat remiasi šia sąvoka savo ekonominiuose rodikliuose. Tai rodo kokiu tempu jos prisideda prie Žemės, būkime atviri, ekosfersos naikinimo. Ši tendencija (ekonomikos augimo rodiklių) nėra stabdoma – tai žengimas užrištomis akimis bedugnės link.

Nes nusiėmus raištį gali tapti taip baisu, kaip pamačius Dantės „pragarą“. Todėl visi Žemės valstybių vadovai laukia signalo iš šalies, patys bijodami nutraukti šį ydingą ratą. Bet signalo vis nėra, o vartojimo augimas vis auga, prie jo prisidedant naujoms besivystančioms šalims.

Jūs, būdami viršūnėje visa tai matote taip aiškiai, kaip saulę giedrią dieną. Jūs gaunate visus skaičius, visas klimato tendencijas ir prognozes. Jūs matote augantį ekologinių katastrofų ir gamtos kataklizmų skaičių. Jūs suprantate iš kur tai kyla. Tai jūsų buvusios veiklos rezultatai, kuriuos dabar jūs norite pakeisti.

Suprantate, kad vienu metu padaryti įtaką visoms Žemės valstybėms, kad jos keistų ekonomines politikas – nerealu. Niekas nesupras, kils sumaištis, chaosas. Galbūt reikėtų krizės?

Todėl rengdami pagrindines pasaulio tendencijas nurodote kryptis – mokslas (klimato kaita), medicina (privalomi skiepai), pramonė (kenksmingos medžiagos), maistas (priedai, papildai), gyvenimo būdas (nejudrumas), technologijos (pakeičiančios gyvą bendravimą), visuomenė (genderizmas, feminizms, LGBT…), valstybių kariniai-ekonominiai blokai, ir t.t. ir pan. Globalūs susitarimai dėl migracijos. Tai, kas padeda stabdyti gyventojų-vartotojų skaičiaus augimą. Tai, kas naikina jų gyvybingumą ir galimybes daugintis.

Viskas, pragaro aparatas vartotojų visuomenėms paleistas.

Valstybių siekis prisijungti prie didžiausių pasaulio ekonomikų susivienijimų-sąjungų erdvės, automatiškai paleidžia pas jas tą patį įstatymų mechanizmą, kurio tendencijas išvardinau aukščiau, ir kurių tikslas paprastas – didinant vartojimą mažinti pačių vartotojų, o tuo pačiu ir tų valstybių gyventojų, skaičių.

Politinėmis ir karinėmis valstybių sąjungomis siekiama skatinti karinę įtampą trečiosiose valstybėse, esą ten būtinas įsikišimas. Auga migracija į sąjungų šalis. Todėl kiekviena šalis, įstojusi į kažkokią ekonominę sandraugą, automatiškai tampa kandidate į jų karinę sąjungą – juk reikia ginti savo „ekonominius iškovojimus“.

Bijau pasirodyti pranašu, tačiau branduolinių ginklų pasaulyje žvanginimas ir nuo seniau gyvavusių branduolinių susitarimų nutraukimas, panašu, tik patvirtina mano hipotezę apie tai, kad Žemei atėjo kritinis metas ir sakykime – būtinas išgyvenimui momentas – atsikratyti perteklinių vartotojų, o gal netgi ištisų valstybių.

Mes patys savanoriškai juk neatsisakysime savo „teisės vartoti, geriau gyventi, mažiau teršti“ vien dėl ateities kartų? Mes neprisiimsime sprendimo ir atsakomybės patys pasirūpinti sekančių kartų ateitimi, nes nuosava ateitis mums rūpi kur kas labiau. Ar ne taip? Mes net nepagalvosime, kad savo pačių gyvenimu, nieko jame nekeisdami, mes sunaikinsime pačią Žemės ekosistemą, kurios dalimi esame.

Todėl, tikėtina, bent jau aš taip manau, kad siekiant pakeisti Žemės vystymosi ir išgyvenimo tendencijas, mums gali tekti užmokėti už tą savo žengimą link bedugnės užrištomis akimis. Už nenorą matyti realiai mūsų pačių vykdomą Žemės naikinimą. Už nuolatinio ekonominio augimo siekį. Už tai, kad „nusipelnėme gyventi geriau“.

Ir visa tai vardan to, kad išgyventų pats Žemės organizmas, kuris nesuskaičiuojamą daugybę kartų yra svarbesnis už mus visus kartu sudėjus.

Tai sąmokslo teorija? Galbūt.

O gyventojų skaičiaus mažėjimas? – jis suplanuotas ar „netyčia“ taip gavosi?

Galvokime.. ir nusiimkime tą bjaurų raištį nuo akių.

0 Atsiliepimų

Rašyti Atsiliepimą

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


Taip pat skaitykite:

Naujienų Prenumerata

-

Gauti naujienlaiškį el-paštu

Įrašykite savo pašto adresą:

Paslauga nuo Google FeedBurner

Apklausa

Ar tikite, jog po Alytaus gaisro aptarimo vyriausybėje, kas nors šioje srityje pasikeis į gerą?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...
Domenai ir hostingas

Pasidalinkite su savo draugais

Sveiki, verta dėmesio: *Arvydas Daunys. Jeigu būčiau visagalis arba, kaip išsaugoti Žemę* - nuoroda: https://infa.lt/30399/arvydas-daunys-jeigu-buciau-visagalis-arba-kaip-issaugoti-zeme/