infa.lt

paveikslėlis: legendsofthemultiuniverse.wikia.com

Tai, kad Žemė – kito pasaulio pragaras, sugalvota ne šiandien. Paprastai šios tezės įrodymui siūloma apsidairyti aplink. Visa žmonijos istorija – tai begalinė mėsmalė. Karas po karo, epidemija po epidemijos, badas, prekyba vergais, kankinimai, ligos, genocidas.

Ir tai pasaulis, kurį sukūrė gerasis Dievas? Ši aplinkybė glumina daugelį, ir šventikai, ko gero, ne išimtis. Kodėl pasaulis sutvarkytas taip, o ne kitaip, tai yra – geriau? Populiariausi atsakymai į šį klausimą skamba ne visai įtikinamai. Kalba apie pasirinkimo laisvę, kad dėl visko kaltas pats žmogus, kad Dievas nubaudė nusidėjėlius, arba kad blogį kuria šėtonas. Bet už viso to jaučiasi kažkokia netikra ir abejonė, savo neteisumo pojūtis.

Jeigu šėtonas kankina žmones, tai kodėl visagalis Dievas jo nesustabdo? Jeigu taip baudžiami nusidėjėliai, tai kuo kaltas kūdikis, kuris, būdamas tokio amžiaus, tiesiog nespėjo niekuo nusikalsti? Žmonės patys kuria blogį? Gali būti. Bet juk iš tikrųjų blogų žmonių labai mažai, tai kodėl gi būtent jie nustato šio pasaulio formą, ir dar visą šio pasaulio egzistavimo laiką?

Ir vėl, kaip Dievas tai leidžia? Bet, tarkime, kad mes visi esame seniai mirę ir esame pragare, tada viskas stoja į savo vietas.
Žemė – tai pragaras. Čia nenuodėmingų nėra. Atkreipkite dėmesį į žinomą tezę apie tai, jog po pirmo Adomo ir Ievos nuopolio nusidėjėliais tapo visa vėlesnė žmonija. Netiesiogiai tai liudija apie tai, kad Žemė – pragaras. Kodėl už Adomo ir Ievos poelgį turi atsakyti visi jų palikuoniai? Šis klausimas glumina daugelį, bet, tarkime – Žemė – tai pragaras ir joje surinkti visi nusidėjėliai, tada prieštaravimų nelieka jokių. Ir nėra nekaltų kūdikių, ir nėra neužtarnautų kančių.

Be to, mes žinome, kad šėtonas – šio pasaulio kunigaikštis, tai yra, būtent jis – Žemės valdovas. Bet juk apie šėtoną taip pat žinoma, kad jis PRAGARO valdovas. Ir vėl tai mums netiesiogiai sufleruojama, kad reikia sutapatinti žemę ir pragarą. Tada viskas sueina: šėtonas valdo Žemę, šėtonas valdo pragarą, reiškia, Žemė ir pragaras turi bendrą valdovą. Mažiausia, kas gali būti, tai, kad Žemė ir pragaras sudaro sąjungą, jei tai ne viena ir ta pati vieta.

Suprantamu tampa ir savižudybių pasmerkimas. Tai bandymas PABĖGTI iš kalėjimo, neatbuvus bausmės. Pati baisiausia žmogaus kančia, yra nežinomybė, – tai, kas jo laukia po mirties: tai yra, bus ten gyvenimas, ar po jo nebėra nieko. Tikrai, tai PRAGARIŠKA bausmė. Ir, aišku, tikrasis pragaras ir bus toks. Na, iš tiesų, negalima gi laikyti Dievo primityviu sadistu, kuris baudžia žmones kepindamas juos keptuvėje.

Žinodami, kad Žemė – pragaras, kitaip žiūrime į žmogaus su šėtonu sudaromą sutartį, kurios tikslas žmogui įgyti nemirtingumą. Įsivaizduokite, žmogus pats, savo valia, sutinka amžinai likti Žemėje, tai yra pragare. Ir suprantama, kodėl apie tokį sako, kad jis pražudė savo sielą. Žinoma, pražudė. Ir koks velniškas pasityčiojimas iš situacijos: šėtonas laimi visada ir visiškai, sudarydamas tokį kontraktą. Juk žmogus amžinai lieka pragare.

Labai gali būti, kad už pragaro yra dar vienas pragaras. Priklauso nuo poelgių, nusikaltėliui gali pritaikyti amnestiją, o gali ir sugriežtinti režimą`. Įsakymai – tai kelio į išsivadavimą nuoroda.

Kyla klausimas, o kaip atrodė tas pasaulis, kuriame mes gyvenome, kol numirėme ir patekome į pragarą? Jeigu ten, tikrame pasaulyje buvo nusidėjėlių ir jie pateko į pragarą, tai yra Žemę, reiškia ir ten buvo blogio. Manau, kad tikrasis pasaulis – tai vieta, kur žmogus, kiekvienas žmogus gali bendrauti su Dievu. Ir štai, tiksliai žinodamas, kad yra Dievas, kažkas vis tik įsigudrina dar daryti pikta. Štai jie turi būti visiškai užkietėję nusidėjėliai. Štai jiems ir bausmė: ištrinti atmintį ir pasiųsti į pragarą, tai yra Žemę.

Autorius nežinomas, parengė Mėnesiena: Būrimas kortomis (Facebook)