infa.lt

Europos Komisija (EK) pagerino ES ekonomikos prognozes ateinantiems metams – recesijos nebus, be kita ko, dėl mažėjančių naftos ir dujų kainų, o augimas iki 2024 m. paspartės iki 1,7%.

Dabar ES valdžios institucijos ketina sutelkti dėmesį į šio augimo tvarumą. Tai apima spartesnį energetikos perėjimą, siekiant sumažinti energetinę priklausomybę nuo iškastinio kuro, prekybos su Kinija, kuri, ES nuomone, 2023-2024 m. bus sparčiausiai auganti besiformuojančios rinkos ekonomikos šalis, sąlygų peržiūrą ir griežtesnį sankcijų, jau įvestų Rusijai dėl jos karinės invazijos į Ukrainą, vykdymą.

EK taip pat padidino Rusijos ekonomikos įverčius: 2023 m. jos ekonomika, prisitaikydama prie sankcijų, 2023 m. sumažės 0,9%, o 2024 m. augs 3,2%. Tiek pati ES, tiek G7 šalys dabar ketina sutelkti dėmesį į tai, kad šis prisitaikymas būtų sunkesnis, ir sumažinti šiuos Rusijos ekonomikai prognozuojamus skaičius.

Europos Komisijos (EK) pavasario makroekonominė prognozė yra gerokai geresnė nei žiemos prognozė Europai, bet ne likusiam pasauliui.

Ekonomistai teigia, kad baimė dėl recesijos ES nepasiteisino – jos ekonomika augo ir 2022 m. ketvirtąjį ketvirtį, ir 2023 m. pirmąjį ketvirtį, o tam įtakos turėjo mažėjančios energijos kainos, atsigaunanti logistika, didėjantis verslo pasitikėjimas ir stipri darbo rinka – kovo mėnesio nedarbas ES buvo istoriškai žemas – 6% ir toks išliks artimiausioje ateityje.

ES BVP augimo prognozė šiems metams padidinta 0,2 procentinio punkto – iki 1%, o 2024 m. – prognozuojamas 0,1 procentinio punkto augimas – iki 1,7%, todėl iki prognozuojamo laikotarpio pabaigos Sąjungos ekonomika augs potencialiu lygiu.

Panašiai patikslinta ir euro zonos prognozė – jos BVP augs atitinkamai 1,1% ir 1,6%. Infliacijos lūkesčiai taip pat padidinti iki 5,8% 2023 m. ir 2,8% 2024 m. (atitinkamai 0,2% ir 0,3%), nors 2023 m. pirmąjį ketvirtį smarkiai sulėtėjęs energijos kainų augimas sudarė sąlygas infliacijai mažėti.

Svarbu tai, kad išlieka bazinė infliacija (neįskaitant energijos ir maisto produktų infliacijos, kuri kovo mėnesį pasiekė rekordiškai aukštą 7,6% lygį) – vis dėlto EK tikisi, kad artimiausiu metu ji taip pat sumažės.

Pagrindinė geresnių ekonominių perspektyvų priežastis – mažesnės energijos kainos, pripažįsta EK.

„Europos ekonomikai pavyko suvaldyti neigiamą Rusijos agresijos prieš Ukrainą poveikį, atlaikyti energetikos krizę diversifikuojant tiekimą ir gerokai sumažinus dujų vartojimą. Ženkliai mažesnės energijos kainos sumažino įmonių gamybos sąnaudas.

Vartotojų sąskaitos už energiją taip pat sumažėjo, nors privatus vartojimas ir toliau bus mažas, nes darbo užmokesčio augimas atsilieka nuo infliacijos”, – pažymi Komisijos analitikai.

Jie įsitikinę, kad tolesnis tiekimo diversifikavimas ir didesnė atsinaujinančiosios energijos gamyba sumažins ES priklausomybę nuo iškastinio kuro (įskaitant dujas) ir sumažins naujų kainų sukrėtimų riziką. Tai leistų 2024 m. vėl pradėti augti realiosioms namų ūkių pajamoms, o valdžios institucijoms – sumažinti subsidijas.

Kartu tikimasi, kad dėl švelnesnės pinigų politikos investicijos vėl pradės ženkliai augti – 2,1%. Dėl to ES biudžeto deficitas turėtų sumažėti nuo 3,4% BVP 2022 m. iki 3,1% 2023 m. ir 2,4% 2024 metais

Tačiau prognozės autoriai pažymi, kad rizikos balansas vis dar pakrypęs į neigiamą pusę. Pagrindinė vidaus rizika tebėra didelė bazinė infliacija, o išorės rizika – galimas JAV įsipareigojimų nevykdymas ir karo Ukrainoje eskalacija.

Pasaulio ekonomikos „už ES ribų” dinamikos įverčiai, lyginant su žiema, nepasikeitė – jos augimas sulėtės nuo 3,2% 2022 m. iki 3,1% 2023 m., o 2024 m. padidės iki 3,2%. Sparčiausiai auganti kylančios ekonomikos pasaulio šalis bus Kinija – jos BVP šiais metais turėtų padidėti 5,5%, o 2024 m. – 4,7% (anksčiau buvo prognozuota atitinkamai 4,5% ir 4,7%).

Nors ES dar nenusprendė taikyti apribojimų Kinijos bendrovėms, įtariamoms apeinant sankcijas Rusijai, EK birželį pristatys ES ekonominio saugumo strategiją, kuria bus siekiama apriboti Kinijos ekonominę įtaką Bendrijai, pirmadienį sakė Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen. Ypač daug dėmesio bus skiriama naujam požiūriui į abipusių investicijų reguliavimą.

EK prognozė Rusijai taip pat buvo pagerinta – nors ji ir toliau išlieka mažesnė už konsensusą. Komisijos prognozuotojai mano, kad 2023 m. jos ekonomika susitrauks 0,9% (anksčiau buvo prognozuojamas 3,2% susitraukimas).

Įverčių autoriai daro prielaidą, kad Rusijos vartotojų išlaidos sumažės 0,5%, o valdžios sektoriaus išlaidos padidės 2,6% ir 1,2% susitrauks verslo investicinės išlaidos. 2024 m. Rusijos BVP augs 1,3%, nes ekonomika prisitaikys prie sankcijų. RF Ekonomikos ministerija pareiškė, kad EK prognozės pagerėjimą laiko „Rusijos vyriausybės veiksmingumo įveikiant sankcijų spaudimo poveikį pripažinimu”.

Tačiau Komisija daro išvadą, kad pagrindinė rizika Rusijai yra nauja mobilizacijos banga, kuri padidins spaudimą darbo rinkai, ir griežtesnė sankcijų laikymosi priežiūra.

Pastarąją nuostatą pakartojo Ursula von der Leyen, kuri patvirtino, kad naujame, 11-ajame, ES sankcijų Rusijai pakete daugiausia dėmesio skiriama dvejopo naudojimo prekių tranzito į trečiąsias šalis per Rusiją ir jų eksporto į tam tikras šalis (pirmiausia Kazachstaną, Baltarusiją, Armėniją, Armėniją, Gruziją, Uzbekistaną, Kirgiziją ir Turkiją) ribojimui.

Gegužės 15 d. pirmasis sureagavo Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas: „Sankcijos yra mūsų raudona linija. Ir mes tai labai aiškiai sakome Rusijai: nenorime jums pakenkti, bet negalime sau leisti, kad mums patiems būtų taikomos sankcijos.

Tačiau Tarptautinių finansų institutas (IIF) abejoja, ar eksporto apribojimai gali būti veiksmingi praktiškai. Vienintelis galimas būdas sumažinti Vakarų prekių ir technologijų importą į Rusiją – dar labiau sugriežtinti energetinių prekių kainų lubas, o tai turėtų sumažinti valiutos įplaukas į šalį.

IIF pažymi, kad lieka atviras klausimas, kokiu mastu G7 šalys sugebės tai įgyvendinti praktiškai – atkreiptinas dėmesys į tai, kad analitikai tiesiogiai nenumatė nei Europos nesėkmių, nei sėkmių 2022-2023 m. sprendžiant daugumą ekonominių klausimų.

infa.lt: Šioje EK prognozėje keista tai, kad Kinija iki šiol laikoma „besivystančia” šalimi, nors daugelis pačios ES šalių, kurioms gerokai toli iki Kinijos išsivystymo lygio, vadinamos „išsivysčiusiomis”.