infa.lt

NATO šalių URM ministrai Bukarešte aptars Ukrainos, kuriai prieš 14 metų pažadėjo narystę, klausimą

29 lapkričio
09:03 2022

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas | REUTERS

Lapkričio 29 d. (antradienį) Bukarešte vyksiantis NATO užsienio reikalų ministrų susitikimas bus ypatingas. Taip yra ne dėl kokių nors esminių sprendimų, o daugiausia dėl vietos, į kurią vyks užsienio reikalų ministrai, rašo „Kommersant”.

Būtent Rumunijos sostinėje prieš 14 metų JAV prezidentas George’as W. Bushas įtikino savo sąjungininkus pažadėti Ukrainai ir Gruzijai narystę aljanse. Tuo metu aukščiausiojo lygio susitikime dalyvavęs Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šį sprendimą pavadino „tiesiogine grėsme” Maskvai.

Antradienį Bukarešte vyksiančiame posėdyje pagrindinė tema vėl bus Ukraina. Ir jai vėl bus pažadėtas priėmimas į NATO. Renginiai vyks atsižvelgiant į pranešimus apie problemas, susijusias su naujų ginklų tiekimu Kijevui, ir spekuliacijas dėl galimų Rusijos ir Ukrainos derybų.

Lapkričio 29-30 d. vyksiantis gana įprastas NATO užsienio reikalų ministrų susitikimas nebus eilinis, jau vien todėl, kad jo vieta dabartinių įvykių kontekste turi didelę simbolinę reikšmę. 2008 m. balandį Bukarešto parlamento rūmuose aljanso vadovai nusprendė ateityje į savo gretas priimti Ukrainą ir Gruziją.

Tada JAV prezidentas Džordžas Bušas įtikino sąjungininkus atverti karinio bloko duris Kijevui ir Tbilisiui, nors Rusija kategoriškai prieštaravo šiam sprendimui. Jai susitikime kaip svečias atstovavo Prezidentas Vladimiras Putinas.

„NATO palankiai vertina Ukrainos ir Gruzijos euroatlantinius siekius prisijungti prie NATO. Šiandien susitarėme, kad šios šalys taps NATO narėmis”, – sakoma aukščiausiojo lygio susitikimo pareiškime.

V. Putinas ją jau pavadino „tiesiogine grėsme” Rusijos saugumui. Kaip pažymi „Associated Press”, maždaug po keturių mėnesių, 2008 m. rugpjūtį, prasidėjo karinis konfliktas Pietų Osetijoje.

Agentūra primena, kad kai kurie ekspertai Bukarešto sprendimą laiko grubia Aljanso klaida, nes jis „privertė Rusiją pasijusti įsprausta į kampą dėl, atrodytų, nuolatinės NATO plėtros”.

Briuselis atkirto, kad jis nieko neverčia stoti; priešingai, kai kurios šalys, pavyzdžiui, Suomija ir Švedija po to, kai 2022 m. Rusijos kariuomenė įsiveržė į Ukrainą, pačios prašo narystės, norėdamos apsisaugoti nuo Rusijos.

Po keturiolikos metų NATO atstovai parlamento rūmuose Bukarešte vėl kalbės apie Ukrainą – ir dar daugiau laiko nei 2008 m. Iš generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo pareiškimų matyti, kad užsienio reikalų ministrai ketina pakartoti savo ankstesnį pažadą neabejotinai priimti Kijevą į savo gretas, tačiau dabar jau aišku, kad šiuo metu tam nėra tinkamų sąlygų ir, mažų mažiausiai, nieko negalima garantuoti be tam tikrų išlygų .

Prieš susitikimą NATO vadovas priminė, kad „NATO durys yra atviros” ir kad Šiaurės Makedonijos ir Juodkalnijos įstojimas į bloką yra ryškus to pavyzdys.

Jo teigimu, tas pats pasakytina ir apie artėjantį Suomijos ir Švedijos prisijungimą, kuris „rodo, kad Rusija neturi veto teisės NATO plėtrai. „Sprendimą dėl narystės priima NATO sąjungininkės ir šalys kandidatės. Tai taip pat yra žinia Ukrainai”, – patikino Jensas Stoltenbergas.

Pasak jo, „NATO ir toliau rems Ukrainą tiek, kiek reikės”, ir neketina trauktis. Aljansas ketina padėti Kijevui degalais, elektros generatoriais, medicinos reikmenimis, žiemos įranga ir dronų stabdymo įrenginiais.

Kitaip tariant, karinio bloko pagalba, kaip ir anksčiau, nebus vien karinė – taip NATO siekia išvengti tiesioginio įsitraukimo į konfliktą su Rusija. Tačiau atskiros aljanso narės, veikdamos asmeniškai, tikriausiai taip pat paskelbs apie karinių atsargų tiekimą – daugiausia oro gynybos sistemas, kurios tapo pagrindiniu Ukrainos prašymu po masinių smūgių jos energetikos infrastruktūrai.

Be to, kartu su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba jo kolegos iš Šiaurės Atlanto ketina aptarti ilgalaikę perspektyvą pereiti „nuo sovietinės įrangos prie šiuolaikinių NATO standartų, doktrinos ir mokymo”.

Žvelgiant iš ilgalaikės perspektyvos, tai neabejotinai gali būti svarbus elementas siekiant visateisės narystės aljanse, tačiau dėl vykstančio konflikto „neaišku, kaip apskritai atrodys Ukrainos sienos”, pažymi „Associated Press”.

„Dauguma karų baigiasi derybomis. Tačiau tai, kas vyks prie derybų stalo, priklauso nuo to, kas vyksta mūšio lauke. Taigi, geriausias būdas padidinti taikaus sprendimo galimybes – remti Ukrainą”, – tikina Jensas Stoltenbergas.

Kitaip tariant, Bukarešte oficialiai niekas nesiruošia siekti Maskvos ir Kijevo dialogo. Ir tai vyksta nepaisant infliacijos, didelių energijos kainų ir didėjančio nuovargio nuo karo Vakaruose.

Prieš pat ministrų suvažiavimą Bukarešte, laikraštis „The New York Times”, remdamasis anoniminiais šaltiniais NATO, paskelbė straipsnį, kad 20 iš 30 Aljanso valstybių beveik nebeteikia karinės pagalbos Kijevui. Pavyzdžiui, Lenkija ir Baltijos šalys, kurios iš savo atsargų tiekė daug ginklų Ukrainai, dabar susiduria su sunkumais papildydamos savo arsenalus.

Pasak buvusio NATO generalinio sekretoriaus padėjėjo investicijoms į gynybą Kamilio Grando (Kamil Grand), per vieną kovos Ukrainoje dieną sunaudojama tiek pat šaudmenų, kiek buvo sunaudojama per mėnesį Afganistane.

Nors kitos dešimt šalių vis dar gali remti Kijevą ginklais, jų tiekimas gali būti gerokai sumažintas. Tikėtina, kad šis klausimas taip pat bus įtrauktas į Bukarešto darbotvarkę.

Galbūt tai iš dalies lemia vis dažnesnės užuominos, kad Maskvai ir Kijevui reikia kuo greičiau pradėti derybas. Kitas dalykas – jų perspektyvos vis dar nematyti, nes konflikto šalių pozicijos pernelyg nutolusios viena nuo kitos.

Todėl tikėtina, kad artėjančiame NATO užsienio reikalų ministrų susitikime Bukarešte vėl bus kalbama apie „paramą Ukrainai tiek, kiek reikės”, be jokių konkrečių perspektyvų įgyvendinti prieš 14 metų duotus pažadus.

PAREMKITE mus savo 1,2 proc. GPM, kas jums nieko papildomai nekainuos. Ačiū labai.

        → Naujienlaiškis

Visa naujienų juosta >>

žiūrėjo 142

Žymos:

Atsiliepimų 3

  1. Nuo    -  2022-11-29, 13:10

    NATO lindimo artyn tos Rusijos – taikos nepadauges! Ka jau beveik metus ir matome. Ir tai dar svelnus variantas,nes Kinija – tikrai neatsisakys pigiu rusisku energetikos istekliu ir aisku,kieno puse palaikys.

    Atsakyti į šį komentarą
  2. VŽA    -  2022-11-29, 15:18

    Šiuo metu Ukrainai reikia tik VIENO, – tolimo nuotolio ginklų ir Putinas bus „suvystytas”…

    Atsakyti į šį komentarą
    • Jus    -  2022-11-29, 22:59

      reikejo i Afganistana kadaise. Kad suprastumete,kas tai yra karas. Nors ir ten 2rniai zudavo,nieko taip ir nesuprate…

      Atsakyti į šį komentarą

Rašyti Atsiliepimą


Taip pat skaitykite:

Naujienlaiškio Prenumerata


Paremti infa.lt 1,2 proc GPM

Apklausa

Ar pritariate, kad opozicijos kandidatai mestų burtus, katras vienas iš jų liks prezidento rinkimuose?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...

Kodėl tiek mažai?...

Specialiai pasitikrinau - tik vakar paskelbta info apie Pugačiovą, neknisk proto troli. Ir dar net...

Čia Jums ne Okeanidės bučinys Antanui......

juokas parėmė iš info.lt dėl Pugačiovas paskelbta agentė visi žino o jus tik dabar savo...

Rusijos paleistos naikinančios raketos taip pat yra karinės raketos, kaip ir NATO raketos....

Nepasidalino otkatu?...

ant briaunos dar gali nukristi...