infa.lt

lrp.lt nuotr.

Brangūs Lietuvos žmonės,

jau daugiau nei aštuonerius metus stebime nusikalstamus Rusijos veiksmus prieš Ukrainą. Daugiau nei pusę metų Rusija vykdo atvirą, didelio masto karinę agresiją, kuri jau pareikalavo dešimčių tūkstančių gyvybių.

Rusija dar kartą šiurkščiai pažeidė tarptautinę teisę ir palaidojo taikaus konflikto sureguliavimo viltis. Desperacijos apimtas Putino režimas peržengė dar vieną raudoną liniją.

Paskelbtas sprendimas aneksuoti Ukrainai priklausančias Chersono, Donecko, Luhansko ir Zaporižios sritis yra neteisėtas ir niekinis.

Anksčiau ar vėliau Rusija turės už tai sumokėti. Atsakyti reikės ir už Bučą, Irpinę bei Iziumą. Už bėgančių civilių žudynes Kramatorske ir kruviną naujausią ataką prieš humanitarinės pagalbos konvojų Zaporižioje. Ir už branduolinį bei energetinį šantažą taip pat.

Ukraina niekada nepamirš šių nusikaltimų. Ir mes, lietuviai, jų nepamiršime.

Turime aiškiai suprasti, kad Ukrainoje šiandien sprendžiamas mūsų šalies likimas. Ukrainoje šiandien sprendžiamas visos Europos likimas. Nesustabdę agresoriaus šiandien, rizikuotume ilgainiui prarasti viską, ką per daugiau nei tris dešimtmečius sukūrėme atkakliu kasdieniu darbu.

Todėl Lietuva niekada ir jokiomis aplinkybėmis nepripažins nei suklastotų vadinamųjų „referendumų“ okupuotose srityse, nei jų rezultatų. Kaip nepripažįsta ir anksčiau įvykdytos Krymo pusiasalio aneksijos. Lygiai taip pat elgsis ir visas civilizuotas pasaulis.

Krymas, Chersonas, Zaporižia, Doneckas ir Luhanskas yra Ukraina!

Mes ir toliau – iki galutinės Ukrainos pergalės – teiksime jai ekonominę, karinę, socialinę ir finansinę paramą. Ir toliau sieksime, kad Rusijai būtų taikomos griežčiausios įmanomos tarptautinės sankcijos. Tai yra mažiausia, ką galime padaryti.

Šią tamsią valandą, kuri visada būna prieš aušrą, mes tvirtai žinome, kad Ukrainos kova už laisvę yra mūsų kova ir mes ją laimėsime.