infa.lt

Rice’o universiteto neuroinžinerių vadovaujama tyrėjų grupė sukūrė belaidę technologiją, kuri leidžia nuotoliniu būdu aktyvuoti tam tikras nervų grandines vaisinių muselių smegenyse.

Eksperimentatorių duotą komandą musė įvykdo greičiau nei per vieną sekundę.

Eksperimento metu laisvai judančių vaisinių muselių kūno padėčiai valdyti buvo naudojami magnetiniai signalai.

Pasitelkę genų inžineriją, mokslininkai išskyrė keletą neuronų su šilumai jautriais jonų kanalais. Dėl to musėms išsivystė skirtinga reakcija į karštį. Musės gavo komandą išskleisti sparnus, o to jos pačios dažnai nedaro – tik poravimosi metu.

Tai buvo tik pirmasis eksperimento etapas. Tada į musės smegenis buvo implantuotos geležies oksido nanodalelės, kurios, veikiamos magnetinio lauko, įkaista. Jį pakeitę mokslininkai sugebėjo įkaitinti nanodaleles ir suaktyvinti neuronus, kurie privertė muses išskleisti sparnus.

Taigi nuotolinis valdymas buvo įmanomas juslėmis neapčiuopiamu būdu. Temperatūros pokytį galima pajusti, o magnetinio lauko pokyčio – ne.

Mokslininkai paskelbė eksperimento vaizdo įrašą. Musės laisvai judėjo stebint kamerai. Įjungus magnetinį lauką, genetiškai modifikuotos musės maždaug po pusės sekundės išskleisdavo sparnus.

Reakcijos į signalą laikas trumpas, bet nepakankamas. „Kad pasiektume natūralų smegenų reakcijos greitį, greičiausiai turime sutrumpinti laiką iki kelių šimtųjų sekundės dalių. Taigi dar turime nueiti ilgą kelią”, – sakė tyrimo autorius Jacobas Robinsonas, Rice universiteto elektros ir kompiuterių inžinerijos docentas.

Robinsonas apibūdino eksperimento misiją: „Ilgalaikis šio darbo tikslas – sukurti metodus, kurie leistų suaktyvinti tam tikras žmonių smegenų sritis gydymo tikslais be chirurginės intervencijos.”

Tačiau reikėtų pažymėti, kad tyrimus finansuoja JAV gynybos departamento Pažangiųjų mokslinių tyrimų projektų agentūra.

Ir labai netgi gali būti, kad užsakovas turi kitų planų.