infa.lt

nuotr. REUTERS / Kevin Lamarque

Prieš dvi savaites Ukrainos suvereniteto gynybai buvo skirta 61 mlrd. dolerių.

„Ši parama tikrai sustiprins Ukrainos ginkluotąsias pajėgas, ir mes turėsime šansą laimėti“, – sakė prezidentas Volodymyras Zelenskis NBC laidai „Meet the Press“ apie naują 61 mlrd. dolerių paramą Ukrainai, kuri sudarė didžiąją dalį papildomo 95 mlrd. dolerių JAV užsienio pagalbai skirto išlaidų paketo, rašo amerikiečių „The American Conservative” leidinys.

Šis naratyvas mirė greitai ir tyliai. „Ukrainai nepakanka gelbėjimo rato už 61 mlrd. dolerių“, – skelbė viena „Reuters“ antraštė. Kita, iš Atlanto tarybos: „Naujojo JAV pagalbos paketo nepakanka, kad būtų užkirstas kelias Rusijos pergalei Ukrainoje“.

Kongreso Biudžeto biuras apskaičiavo, kad dėl pagalbos paketo išlaidos gynybai išliks didesnės, nei tikėtasi, ne tik šiais metais, bet ir mažiausiai iki dešimtmečio pabaigos. Akivaizdu, kad tai nėra pakankamas ilgalaikis įsipareigojimas.

Savaitgalį vaizdo kreipimesi Volodymyras Zelenskis numetė didžiulę bombą: Kijevas ir Vašingtonas rengia dvišalį susitarimą dėl saugumo, kad Amerika ilgai dalyvautų kare.

„Mūsų, Ukrainos ir Jungtinių Valstijų, komandos šiuo metu rengia dvišalį saugumo susitarimą, ir mes jau dirbame prie konkretaus teksto“, – teigė Ukrainos prezidentas. „Mūsų tikslas – kad šis susitarimas būtų stipriausias iš visų. Aptariame konkrečius mūsų saugumo ir bendradarbiavimo pagrindus. Taip pat dirbame nustatydami konkrečius paramos lygius šiems metams ir ateinantiems dešimčiai metų, įskaitant ginkluotą paramą, finansinę, politinę ir bendrą ginklų gamybą.“

Pirmadienį Ukrainos ir JAV pareigūnai per telekonferenciją surengė trečiąjį derybų dėl šio dvišalio saugumo susitarimo raundą. Ukrainos Prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas vadovauja Ukrainos derybininkams.

Jermakas įsitikinęs, kad susitarimas bus pasiektas artimiausiu metu – abi šalys yra motyvuotos neabejotinai nerimą keliančių artėjančių lapkričio rinkimų – ir sakė, kad susitarimas sukurs „tvirtą pagrindą ilgalaikiam bendradarbiavimui“, kad būtų pasiekta rezultatų, kurie „tiesiogiai prisidėtų prie Rusijos nugalėjimo“.

Nuo praėjusių metų pabaigos Amerikai ir Vidurio Europos valstybėms pradėjus užsiminti apie norą teikti Ukrainai didesnę pagalbą, Ukrainos diplomatinės pastangos įsibėgėjo.

2023 m. liepą Vilniuje vykusiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime ir G7 susitikime Hirosimoje kelios valstybės sutiko apsvarstyti dvišalių saugumo susitarimų su Ukraina galimybę.

Jungtinė Karalystė buvo lyderė. Sausį, kelionės į Kijevą metu Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Riši Sunakas paskelbė, kad britai Ukrainai skiria dar 3,2 mlrd. dolerių paramą ir kad Londonas su Kijevu sudarė dvišalį saugumo susitarimą, kurio detalės lieka nežinomos ir kuris galios 10 metų arba tol, kol Ukrainai bus suteikta narystė NATO.

Vasario mėnesį sekė Vokietija, o po to Prancūzija. Kaip ir Didžioji Britanija, abi šalys pristatė naujus pagalbos paketus ir pasirašė dvišalius saugumo susitarimus. Vokietijos pagalbos paketas sudarė 1,2 mlrd. dolerių, o Prancūzijos – 3,2 mlrd. dolerių.

Latvija, Suomija, Danija, Kanada, Italija ir Nyderlandai taip pat sudarė dvišalius saugumo susitarimus su V. Zelenskio vyriausybe.

Didžiąja žuvimi išlieka Jungtinės Valstijos. Europiečiai gali pasirašyti dvišalius saugumo susitarimus, tačiau pastarojo meto Didžiosios Britanijos, Vokietijos ir Prancūzijos pagalbos Ukrainai vertės doleriais rodo, kad europiečiai vis dar nesiryžta skirti pinigų. Kita vertus, dėdė Semas vis dar išrašo didelius čekius.

Jei nebus imtasi prevencinių priemonių, tai negali trukti amžinai. Donaldas Trampas (Donald Trump) ir GOP šiuo metu yra rinkimų reitingų viršūnėje. Žinoma, D. Trampas yra linkęs suteikti tam tikrą pagalbą Ukrainai, galbūt paskolos forma, tačiau jo instinktas tebetraukia atsiriboti nuo sausumos karo tolimoje Rytų Europoje.

Nors Atstovų Rūmų pirmininkas Maikas Džonsonas (Mike Johnson) apstatė savo paties konferenciją, kad būtų svarstoma pagalba Ukrainai, tai iš esmės pasmerkė jo lyderystę – išlieka tik klausimas, ar GOP pasikeis 2025 m. sausį, ar anksčiau.

Būtent galimas D. Trampo sugrįžimas labiau nei bet kas kitas verčia ukrainiečius ir jų Vakarų paramos chorą siekti dvišalių susitarimų.

Jie taip pat ieško kitų priemonių, kaip „apsaugoti nuo Trumpo ginklų perdavimą Ukrainai“. „JAV ir kitos Vakarų šalys svarsto galimybę perduoti NATO aljansui JAV vadovaujamą tarptautinę grupę, koordinuojančią ginklų siuntimą Ukrainai – tai vienas iš kelių naujų pasiūlymų, kurie galėtų padėti išlaikyti ginklų srautą į Kijevą ir antrojo Donaldo Trampo prezidentavimo atveju“, – pranešė POLITICO.

Šio leidinio puslapiuose Ohajo senatorius J. D. Vance’as išdėstė argumentą, kad pratęsdami pagalbos Ukrainai teikimą po 2024 m. Ukrainos šalininkai bando apriboti D. Trampo diplomatines galimybes, jei jis grįžtų į Baltuosius rūmus, ir potencialiai galėtų pasinaudoti atsisakymu teikti pagalbą Ukrainai kaip „pretekstu jį apkaltinti“.

Užsienio politikos šešėlis nusprendė: dar bent 10 metų.

Ar dar per anksti vadinti tai amžinuoju karu?

Straipsnio autorius Bradley Devlinas yra „The American Conservative“ politikos redaktorius. Anksčiau jis dirbo „Daily Caller“ analitiniu reporteriu, buvo publikuojamas „Daily Wire“ ir „Daily Signal“ bei kituose leidiniuose, kuriuose nėra žodžio „Daily“. Jis baigė Kalifornijos universiteto Berklyje politinės ekonomikos studijas.