infa.lt

„Dabartinė Vyriausybė visur darbuojasi tuo pačiu kirviu: centralizacija, „optimizacija“, jungimas, stambinimas, specialistų keitimas vadybininkais – visa tai jau tapo konservatorių ir liberalų valdžios skiriamuoju bruožu.

Atėjo ir miškų eilė“, – sako Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) Seimo frakcijos seniūno pavaduotojas Kęstutis Vilkauskas, antradienį Seime surengęs spaudos konferenciją „Kas liks iš miško po S. Gentvilo reformų? Girininkijų stambinimas, UABizacija ir kitos naujienos“.

Parlamentaras paaiškino, kodėl Vyriausybės planai paversti Valstybinę miškų urėdiją (VMU) akcine bendrove sukėlė tokį neigiamą rezonansą miškininkų bendruomenėje ir visuomenėje.

„Tokia kryptis rodo, kad valdžiai rūpi ekonominė grąža ir nauda, o ne gamta ir pats miškas. Akcinė bendrovė reiškia, kad gali atsirasti naujų akcininkų, susijusių su medienos pramone, kurie ims dar agresyviau diktuoti savo sąlygas. Prisiminkime, kas nutiko energetikos sektoriuje“, – įspėja K. Vilkauskas.

„Nesibaigiančių reformų rezultatai liūdni: padidinta miško kirtimo norma, tragiškai susitraukė darbuotojų skaičius, neliko eiguvų ir eigulių.

Iš miškininkų norima atimti aplinkosaugos funkciją. Tęsiasi skandalai dėl kirtimų saugomose teritorijose. Miškininkas varomas iš miško, miškas lieka be šeimininko“, – vardija socialdemokratas.

Anot jo, girininkijų jungimas ir stambinimas, VMU pertvarkymas vyksta tylomis, žmonėms už nugaros, nesitariant su miškininkų bendruomene ir visuomene.

Ištakos – „valstiečių“ ir konservatorių sandėris

Pasak LSDP Aplinkos komiteto pirmininko, miškininko Algirdo Pieniutos, dabartinių pertvarkų ištakos siekia 2017-uosius, kai tuomečio „valstiečio“ Sauliaus Skvernelio vadovaujama Vyriausybė susiderėjo su konservatoriais dėl pertvarkų šame sektoriuje.

„Viskas prasidėjo didžiule šmeižto kampanija, skirta apjuodinti miškininkus. Ant šmeižto pamatų pastatyta reforma negalėjo būti sėkminga“, – primena A. Pieniuta.

Anot jo, viskas vyko priešingai nei žadėta: girininkų gretos sparčiai retėjo, atlyginimai sektoriuje – neadekvatūs specialistų kompetencijai ir nekonkurencingi, vietoj žadėtos naudos regionams – masinis specialistų traukimasis, rajonų tuštėjimo metas.

„Visa tai tiesiogiai veikia miškų būklę. Vietoj žadėto prestižo miškininko specialybė tapo visai neprestižine. Valstybinėje miškų tarnyboje – nesibaigiantys eksperimentai.

Vyriausybės kadencija artėja prie pabaigos, o nacionalinio susitarimo dėl miškų ir vėl nepavyko pasiekti“, – konstatuoja A. Pieniuta.

Socialdemokratas ragina galvoti apie specialų miškų fondą, kuris leistų valstybei plėsti miškų plotus.

„Dabar antra pagal dydį miškų valdytoja Lietuvoje – po Valstybinės miškų urėdijos – yra švedų įmonė. Neabejotina, kad tai ir įtakos telkimo procesas.

Medienos pramonė vis agresyviau diktuoja sąlygas. Apetitas auga“, – sako A. Pieniuta.

Seimo narys K. Vilkauskas ragina Vyriausybę „sustoti ir nieko nebedaryti“.

„Būkit žmonės, nieko nebedarykit. Visai nieko. Iki rinkimų jau nedaug beliko – sustokit“, – ragina K. Vilkauskas.