infa.lt

Elonas Muskas atskleidė daugiau informacijos apie tai, ką jis ketina keisti „Twitter”, po to, kai buvo patvirtinta, kad bendrovė priėmė jo pasiūlymą dėl platformos išpirkimo, o technologijų magnato planuose – naujos funkcijos ir būdai, kaip padidinti pasitikėjimą platforma.

Balandžio 25 d. „Twitter” direktorių valdyba pranešė, kad patvirtino E. Musko pasiūlymą pirkti „Twitter” už 54,20 JAV dolerio už akciją grynaisiais pinigais, t. y. už maždaug 44 mlrd. dolerių.

Išpirkimo kaina yra 38 proc. didesnė už balandžio 1 d. buvusią „Twitter” akcijų uždarymo kainą, o „Twitter” generalinis direktorius Paragas Agrawalas pareiškime teigė, kad, jo nuomone, šis sandoris „yra geriausias kelias į priekį „Twitter” akcininkams”.

„Veikiančios demokratijos pagrindas”

Pareiškime E. Muskas pateikė keletą detalių apie tai, kokius pokyčius jis ketina įgyvendinti socialinės žiniasklaidos platformoje, kurios įsipareigojimu žodžio laisvei jis ne kartą yra suabejojęs.

„Laisvas žodis yra veikiančios demokratijos pagrindas, o „Twitter” yra skaitmeninė miesto aikštė, kurioje diskutuojama žmonijos ateičiai svarbiais klausimais”, – teigė E. Muskas. Tai sutampa su ankstesniais jo pareiškimais, kad „Twitter” veikia kaip „de facto miesto aikštė”, kurioje svarbūs pokalbiai turėtų vykti su kuo mažiau apribojimų.

Muskas pirmadienį sakė, kad „Twitter” turi „didžiulį potencialą” ir kad jis nori dirbti su bendrove ir jos naudotojais, kad „atrakintų” ir padarytų platformą „geresnę nei bet kada anksčiau”.

Jis kalbėjo, kad planuoja „Twitter” „patobulinti” naujomis funkcijomis, apie kurias daugiau informacijos nepateikė. Muskas anksčiau sukūrė „Twitter” apklausą, kurioje naudotojų klausiama, ar jie nori platformoje redagavimo mygtuko, o tai leidžia manyti, kad tai gali būti vienas iš pokyčių, kuriuos jis siekia įgyvendinti.

Muskas pirmadienį taip pat sakė, kad nori padaryti platformos algoritmus „atviro kodo, kad padidėtų pasitikėjimas”, kartu „nugalėdamas šlamšto botus ir autentifikuodamas visus žmones”.

Tai taip pat sustiprina jo ankstesnes pastabas, kad jo tikslas siekiant įsigyti „Twitter” ir paversti ją privačia bendrove, buvo paversti ją laisvo žodžio bastionu, atveriant jos algoritmą viešai kontrolei ir padarant skaidresnę moderavimo politiką.

„Juodosios dėžės algoritmas”

Pats save vadinantis „žodžio laisvės absoliutistu”, Muskas neseniai Vankuveryje (Kanada) vykusiame TED renginyje auditorijai pareiškė, kad „Twitter” turėtų leisti nevaržomai reikšti mintis, tačiau tai turėtų būti daroma laikantis įstatymų.

„Mano nuomone, „Twitter” turėtų atitikti šalies įstatymus”, – sakė E. Muskas, pripažindamas pagrįstus teisinius žodžio laisvės apribojimus, pavyzdžiui, tiesioginį smurto kurstymą ar šauksmą „dega” perpildytame teatre.

„Tačiau, jei tai peržengia šias ribas ir nėra aišku, kas ir kur ką keičia, jei Twitter žinutės paslaptingai paaukštinamos ir pažeminamos nesuprantant, kas vyksta, jei juodosios dėžės algoritmas vienus dalykus paaukština, o kitų – ne, manau, kad tai gali būti gana pavojinga”, – sakė E. Muskas.

„Giliai intuityviai jaučiu, kad civilizacijos ateičiai nepaprastai svarbu turėti viešą platformą, kuri būtų maksimaliai patikima ir plačiai įtraukianti”, – pridūrė jis.

Klysti dėl žodžio laisvės

E. Muskas taip pat išreiškė nepritarimą „Twitter” naudotojų blokavimo visam laikui, o mieliau rinktųsi laikinus „apribojimus”.

„Nesakau, kad turiu visus atsakymus”, – sakė Muskas per TED paskaitą. Tačiau manau, kad norime tik labai nenoriai trinti dalykus, tik labai atsargiai elgtis su blokavimais visam laikui. Laiko pertraukos, manau, yra geriau nei nuolatiniai blokavimai”.

Muskas teigė norintis, jog „Twitter” moderavimo politika būtų suderinta su žodžio laisve.

„Jei abejojate, leiskite pasisakymui egzistuoti”, – sakė E. Muskas. „Jei tai pilkoji zona, sakyčiau, tegul Twitter žinutė egzistuoja. Tačiau akivaizdu, kad tokiu atveju, kai galbūt kyla daug diskusijų, nebūtinai norėtumėte reklamuoti tą Twitter įrašą.”

„Geras rodiklis, ar egzistuoja žodžio laisvė, yra tai, ar žmogui, kurio nemėgstate, leidžiate pasakyti tai, kas jums nepatinka”, – sakė E. Muskas. „Jei taip yra, vadinasi, turime žodžio laisvę.”

„Esame susirūpinę”

Muskas ne kartą abejojo „Twitter” įsipareigojimu užtikrinti žodžio laisvę po kaltinimų, kad platforma slopina kai kurių mažumų ir politiškai konservatyvių pažiūrų atstovų nuomonę; šiuos kaltinimus „Twitter” neigė.

Daugelis žodžio laisvės gynėjų sveikino Musko pasiūlymą perimti įmonę, o tie, kurie tam nepritarė, išreiškė nuogąstavimą, kad dėl mažesnių saviraiškos apribojimų „Twitter” bus pernelyg lengva piktnaudžiauti platformos pasiekiamumu ir galia, pavyzdžiui, skleidžiant dezinformaciją.

Tarptautinė organizacija „Amnesty International”, reaguodama į E. Musko planuojamus žingsnius po platformos perėmimo, išreiškė susirūpinimą dėl naudotojų apsaugai skirtos politikos silpninimo.

„Esame susirūpinę dėl bet kokių veiksmų, kurių gali imtis „Twitter”, siekdama susilpninti naudotojų apsaugai skirtos politikos ir mechanizmų vykdymą”, – rašė „Amnesty International”.

„Paskutinis dalykas, kurio mums reikia, yra „Twitter”, sąmoningai užmerkiantis akis prieš smurtines ir įžeidžiančias kalbas prieš naudotojus”, – sakė grupė.

Kai buvo patvirtinta, kad E. Muskas įsigis „Twitter”, – „Tesla” įkūrėjas paragino savo „didžiausius kritikus” likti platformoje.

„Tikiuosi, kad net ir didžiausi mano kritikai liks „Twitter”, nes būtent tai reiškia žodžio laisvę”, – rašė jis „Twitter” žinutėje.

Investicijų bendrovės „Wedbush Securities” analitikas Danas Ivesas sakė BBC, kad tikisi, jog dauguma naudotojų, atsižvelgdami į vykstančius pokyčius, „palauks ir pamatys”, ar liks čia, ar paliks platformą.