• Naujienos
  • Apie infa.lt
  • Rinkmenos
  • Galerija

infa.lt

Kada prasideda pabaiga?

Kada prasideda pabaiga?

06 sausio
09:20 2021
Elgetauja. Kaziuko mugė

nuotr.: © Arvydo Daunio | infa.lt

„Visos visuomenės žmonijos istorijoje tam tikru momentu žlugo. Kodėl, kalbant iš esmės, mūsų civilizacija turėtų išvengti tokio likimo?“ – retorinį klausimą užduoda vokiečių leidinys „Süddeutsche Zeitung“.

„Kodėl žlugo tokios kadaise sėkmingos civilizacijos kaip Kinijos imperija, Romos imperija ar Didžiųjų Mongolų imperija, kuri savo galybės viršūnėje apėmė beveik visą Indijos subkontinentą?

Toks likimas ištiko praktiškai visas civilizacijos, nepaisant jų dydžio ir struktūros. Vienos atgimė, kai tuo tarpu kitos – išnyko visiems laikams. Kada prasideda pabaiga? Ir ar egzistuoja įspėjamieji žūties signalai? Klausimas apie šablonus ir priežastis, dėl kurių žlugo visos imperijos, rūpi viso pasaulio mokslininkams “, – rašo žurnalistė Karina Seeburg.

„Visuomenės – tai trapios žmogiškos struktūros, kurios gali žlugti“, – sako Richardas Blantonas, Purdue universiteto antropologijos profesorius emeritas ir žurnale „Frontiers in Political Science“ paskelbto tarptautinio mokslininkų grupės naujo tyrimo pagrindinis autorius.

Pažvelgus atgal, galima rasti daug istorijų. Kai kurios civilizacijos žlugo su trenksmu, kitos tyliai nunyko. Tačiau etnologai, sistemų teorijos ekspertai, istorikai ir sociologai nustatė tūkstantmečiais besikartojančius dėsningumus.

Tuo pačiu metu egzistuoja įvairūs civilizacijų žlugimo paaiškinimai ir priežastys: stichinės nelaimės, išteklių išeikvojimas, didėjanti nelygybė, socialinio susitelkimo stoka ir pernelyg sudėtingos visuomeninės sistemos.

Link sistemos žlugimo gali pastūmėti ir „Moralinis aukščiausio lygio vadovybės nepakankamumas“, – rašo naujo tyrimo „Frontiers in Political Science “ leidinyje autoriai, ištyrę 30 iki-šiuolaikinių visuomenių.

„Daugumoje civilizacijų rašytine ar susitarimo nerašytine forma egzistavo savotiška visuomeninė-socialinė sutartis“, – sako Gary Feinmanas, Čikagos gamtos istorijos muziejaus archeologijos ir etnologijos krypčių kuratorius ir tyrimo bendraautorius.

„Jei lyderis pažeidžia bendruosius principus ir prieštarauja pagrindinėms visuomenės vertybėms, žmonės praranda pasitikėjimą valdžia“, – sako Feinmanas. Taip pat ikimoderniose visuomenėse, kurioms iš esmės būdingas „geras valdymas“, tai ne kartą paskatino politinę poliarizaciją ir opozicinius judėjimus. Visų pirma mažėjo pasirengimas mokėti mokesčius. Tai savo ruožtu kenkė biudžetinei visuomenės būklei, todėl sistemos atsidurdavo nestabilioje padėtyje “, – rašo leidinys.

„Tyrėjai taip pat priėjo dar vienos esminės išvados: „valstybės su geru valdymu žlunga radikaliau ir sunkiau nei autokratinės sistemos “, – sako Feinmanas.

Taip yra dėl stipresnės valstybės organizacinių formų ir infrastruktūros tarpusavio priklausomybės. Jų sunaikinimas smarkiai smogia gyventojams. Jei dingsta autokratas, dažnai jis tik pakeičiamas nauju“, – sakoma straipsnyje.

Vien tik katastrofa – ar tai būtų riaušės, pandemijos, ar klimato krizės – dažniausiai nesukelia žlugimo, mano istorikas Josephas Tainteris, tyrinėjęs majų civilizacijos mirtį, Čako kanjoną ir Vakarų Romos imperijos žlugimą. „Visuomenės išvysto kompleksiškumą kad galėtų įveikti šiuos ypatingus iššūkius“, – teigė jis „The New York Times“ leidiniui.

Šiandien tokiuose universitetuose kaip Kembridžas ir Prinstonas yra centrinių pasaulinės sisteminės rizikos tyrimų centrai“, – pažymi „Süddeutsche Zeitung“. „Juk vis didėjantis šiuolaikinės visuomenės ir tarptautinės sistemos sudėtingumas pats gali tapti rizika saugumui“, – perspėja sistemų teoretikai, istorikai ir ekonomistai. Tainteris pripažįsta, kad tam tikro masto sudėtingumo tendencija gali kelti tas rizikas.

Šiuolaikinės visuomenės silpnoji vieta yra ta, kad jų funkcinės sistemos vis labiau persipina tarpusavyje, todėl problemos vienoje vietoje gali greitai išplisti į kitas sritis, o tai daro krizes vis labiau nenuspėjamas. Tai taikoma tiek pasaulinėms finansų sistemoms, tiek ir virusų plitimui ar Žemę supančioms tiekimo grandinėms.

„Vietos problemos greitai virsta pasaulinėmis katastrofomis. Internetas taip pat prisideda prie priklausomų santykių atsiradimo pasaulyje. (…) Todėl nelaimių tyrėjai jau seniai pasisakė už tai, kad gyvybiškai svarbios prekės, tokios kaip maistas, būtų gaminamos vietoje, o energija būtų gaminama decentralizuotai. „.

Amerikiečių tyrinėtojas Jaredas Diamondas savo knygoje „Kolapsas“ šiuolaikinį pasaulį lygina su Velykų sala. „Globalizacijos, tarptautinės prekybos, kelionių lėktuvu ir interneto dėka visos Žemės valstybės šiandien dalijasi ribotais ištekliais.

„Velykų sala buvo izoliuota Ramiajame vandenyne, kaip ir Žemė kosminėje erdvėje“, – paaiškina Diamondas. (…) Socialinės raidos įkarštyje salos gyventojų gyvenimo būdas pranoko gamtos pajėgumus. Miškai buvo iškirsti, nes žmonėms reikėjo medienos, kad būtų galima pagaminti kanojas ir gabenti milžiniškas akmens moa skulptūras. Kai Velykų salos gyventojai sunaikino paskutinius medžius, dirva ėmė nykti – žmonės prarado gyvenimo sąlygas“.

Diamond nustatė penkias pagrindines priežastis, dėl kurių žlugo jo tiriamos civilizacijos: žalingas poveikis aplinkai, klimato svyravimai, priešiški kaimynai, prekybos partnerių trūkumas ir neteisinga visuomenės reakcija į pokyčius“.

„Kad ir kokie skirtingi būtų tyrėjų požiūriai, tačiau vieno iš jų atžvilgiu dauguma mokslininkų yra vieningi: visuomenė žlunga, kai neranda tinkamų atsakymų į pokyčius ir naujus iššūkius“, – apibendrina „Süddeutsche Zeitung“. „(…) Egzistuoja žlugimo šablonai, „tačiau tai neturėtų reikšti, kad vėl istorija pasikartos“, – sako Feinmanas. – Mes galime pasimokyti iš praeities,“ nes tolesnė istorijos eiga yra mūsų rankose“, mano jis, pamiršęs inercijos tendenciją, kurios sustabdyti dažniausiai negali jau niekas.

Tai kaip banda lekianti link prarajos, kur pirmieji jau krenta žemyn, o gale esantys dar nemato pražūties perspektyvoje ir stumia pirmyn priešakinius, neturinčius pakankamai jėgų pasipriešinti tai stumiančiai masei. Paskutiniai išlikę jau nebeatkurs buvusios didybės ir galios, neišlaikys kultūros ir tradicijų, ir tyliai sunyks kaip buvęs visuomeninis vienetas.

Infa.lt
Parama - Ačiū!  
žiūrėjo 709

Žymos

0 Atsiliepimų

Rašyti Atsiliepimą


Taip pat skaitykite:

Naujienų Prenumerata

-

Gauti naujienlaiškį el-paštu

Įrašykite savo pašto adresą:

Paslauga nuo Google FeedBurner

Šeimų Sąjūdis
Lasvas žodis

Reklama

Apklausa

Kokią psichologinę pagalbą rinktumėtės?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...
Domenai ir hostingas
    Jolanta Blažytė. Žiediniai Mėnulio užtemimai

Jolanta Blažytė. Žiediniai Mėnulio užtemimai

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    Lidžita Kolosauskaitė. Fundamentalios fundamentaliai pamirštos teisės arba kaire, kaire, dešine, dešine

Lidžita Kolosauskaitė. Fundamentalios fundamentaliai pamirštos teisės arba kaire, kaire, dešine, dešine

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Lidžita Kolosauskaitė. Šeimų maršas: Kitokia nei kitos diena

Lidžita Kolosauskaitė. Šeimų maršas: Kitokia nei kitos diena

atsiliepimų 2 Skaityti visą įrašą
    Agnė Širinskienė: Lietuvai daugiau jėgos ar daugiau alkoholio?

Agnė Širinskienė: Lietuvai daugiau jėgos ar daugiau alkoholio?

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos pranešimas

Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos pranešimas

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Antanina Strumilienė. Laisvės partijos suvažiavimui Rotušės aikštėje leidimų nereikėjo

Antanina Strumilienė. Laisvės partijos suvažiavimui Rotušės aikštėje leidimų nereikėjo

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    Algimantas Rusteika. Negrįžtamumo taškas

Algimantas Rusteika. Negrįžtamumo taškas

atsiliepimų 2 Skaityti visą įrašą
    Robertas Šarknickas. Viso gero buvusiems kairiesiems!

Robertas Šarknickas. Viso gero buvusiems kairiesiems!

atsiliepimų 2 Skaityti visą įrašą
    Antanina Strumilienė: „Mere Šimašiau, ar žmonės prie Seimo reikalingi tik tada, kai reikia jį ginti?“

Antanina Strumilienė: „Mere Šimašiau, ar žmonės prie Seimo reikalingi tik tada, kai reikia jį ginti?“

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    Kaip tai kvaila, Viktorai! Buvusio kolegos atviras laiškas MO muziejaus savininkui Viktorui Butkui

Kaip tai kvaila, Viktorai! Buvusio kolegos atviras laiškas MO muziejaus savininkui Viktorui Butkui

atsiliepimų 2 Skaityti visą įrašą
    Jolanta Blažytė. Kas yra normalu ?

Jolanta Blažytė. Kas yra normalu ?

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    Raimondas Grinevičius apie susitikimą su Šveicarijos žurnaliste ir gandus apie „Šeimų Sąjūdį“

Raimondas Grinevičius apie susitikimą su Šveicarijos žurnaliste ir gandus apie „Šeimų Sąjūdį“

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    Seimo narys Dainius Kepenis: „Valdžios priimami kontraversiški sprendimai privertė Tautą atsibusti“

Seimo narys Dainius Kepenis: „Valdžios priimami kontraversiški sprendimai privertė Tautą atsibusti“

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    Antanina Strumilienė. Atsisveikinimas su valstybe

Antanina Strumilienė. Atsisveikinimas su valstybe

atsiliepimų 4 Skaityti visą įrašą

Atstumianti tetulė ir jos brukami projektai bei visa veikla. Ji dirba tikrai ne Lietuvai...

Ne tik zmones naikinami, bet ir lietuviu kalba, ministre nedirba savo darbo...

Čia tai geras,, gamina urmu, kuri vėliau išsiunčiama į kitas gamyklas finaliniam apdirbimui". Ne veltui...

OP

VERGAI KAUKĖTI...

Kodėl V.Račkova pasisakymų neverčia į lenkų, rusų, anglų ir vokiečių kalbas, juk anot jos, Lietuvoje...

Tai juk parašyta ką daryti - atsisiunčiate, atsispausdinate ir pasirašote užpildę. Jei neturite skanerio -...

Liūdna diena. Geležinkelio stotys, gyvuliniai vagonai.. ir viltis... ,, Bėga vasaros į rudenių klonius, Skuba...

Tai pastovioji dalis bus kaip abonentinis mokestis - ištisus metus, o kintamoji - keisis pagal...

Ar teisingai supratau,kad vasara pavasarį ir dali rudens šildymas nešildys,bet mes turėsime moketi už šildymą?...

Trumpiau tariant, kai Lietuvos bankas pareklamavo jog gyventojai bankuose laiko nemažai pinigų, atsirado poreikis juos...