Vėlinės ir Helovynas yra šventės, skirtingai atsakančios į klausimą – kaip elgtis prieš mirties iššūkį? Tai skirtingų civilizacijų atsakas. Baltiška civilizacija atsako rimtimi
Straipsniai susiję su žyma "Rasa Čepaitienė"
Programa labai kontaversiška, – kaip visada yra ir gerų dalykų, tačiau yra ir tokių, kurie kelia pavojų. Šios programos idėja atėjo iš pereitos vyriausybės (valstiečių), kompetencijų
Sąjūdžio metais priversti dangstytis tautinės valstybės atkūrimo siekiais, šie veikėjai puikiai mokėjo užvaldyti tikrųjų pasipriešinimo kovotojų simbolinį kapitalą
Kaip įveikti paprotines galios piktnaudojimo pagundas? Ne tik perrašant įstatymus. Keičiant patį supratimą apie valstybę ir piliečius, Bažnyčią ir tikinčiuosius, jų pareigas
Konferencijos tema apėmė siaurėjančias šeimos teises auklėti vaikus pagal savo įsitikinimus, LGBT ideologijos plėtros finansavimo, žodžio laisvės mažėjimo, propagandos
Visas šias žymias cancelinimo kampanijas vienija iki neįtikėtinų aukštumų išaugusi isterija ir paranoja, visuomenės susikiršinimas ir visuotinė baimė bei įtarinėjimas. Pametamas
Žvilgsnis į istorinį ir naująjį elitą bei elitiškumą. Apie tai laidoje „Atspindžiai” kalbasi prof. Rasa Čepaitienė ir istorikas, knygos „Mėlynasis kraujas” autorius Eimantas Gudas
Žiū, šūksnis “čb!“ jau tampa naujuoju gero tono ženklu, kuriuo dosniai soc. tinkluose, vos kas, dalinasi inteligentai ir abstinentai, kirpėjos ir bankininkai, spuoguoti paaugliai
Jaunimas puikiai įsisavino mintį – nečiulpsi, nevažiuosi. Todėl ir yra uoliausias režimo ramstis. O kuo čia stebėtis? Jie juk puikiai mato – tik pačiulpęs kam reikia, kas buvo nieks taps
Tikriausiai jau girdėjote apie Moniką iš LRT, kuri pasišovė jai nepatikusią kolegę, VU dėstytoją, sudoroti, nes ji mat drįso nueiti ir duoti interviu „ne tai” televizijai?
Nusikaltėlių gauja, kurios gijos vedė ir į aukštuosius politikos sluoksnius, ir į užsienį, grobdavo mažamečius, juos filmuodavo pornofilmuose ir parduodavo arba nužudydavo
Apie Dievo vietą šiuolaikiniame pasaulyje Komentaras TV laidoje diskutuoja žurnalistė G. Gorienė, kultūros istorikė prof. R. Čepaitienė ir teisės filosofas prof. S. Arlauskas.
Turėti atjaučiančio, teisingo ir, svarbiausia, lojalaus piliečio įvaizdį ir reputaciją nėra tas pats, kas iš tiesų būti atjaučiančiu, teisingu ir lojaliu savo valstybei, net jei tai kam
Landsbergiui kalbant, pagalvojau, kad susloviškas planas išties vykdomas. Lietuviai išstumiami užsienin ar nutautinami čia pat vietoje per tam pritaikytą švietimo sistemą ir, šiam
Kas yra transhumanizmas? – „peržmoginimas”, „žmogaus pagerinimas. Apie tai kalbasi prof. Rasa Čepaitienė, kultūrologė, filosofė dr. Daiva Tamošaitytė ir dr. Marius Markuckas.
Pirmiausia, ačiū. Didelį ačiū, kad esate. Gyvoji Lietuva, nepaisant visko, nepasiduodanti nevilčiai ir abejingumui, nesitaikstanti su melu, apgaule ir neteisybe. Nenumojanti ranka
Netikėtai kilo ginčas, ar galima lenktis žmogui. Vieniems pašnekovams atrodė gražu taip vaizdžiai pagerbti didelės pagarbos vertą asmenį, moralinį autoritetą. Tuo tarpu kitiems
Mes turime savo didvyrius, kuriais galime didžiuotis . Mes turime savo šventuosius. Mes turime savo kankinius. Mes turime pasaulinio lygio menininkus ir mokslininkus
Žiūrint tą filmą kilo asociacija, kad tas vargšas vėžlys yra kaip mūsų Lietuva, aplipusi įvairaus plauko parazitais, kurie daugiau linkę imti negu duoti ir siurbia jos gyvybinius syvus
Pareiškimas, kad mes esame tradicinė šeima, norime puoselėti šeimos tradicijas, auginti savo vaikus pagal savo įsitikinimus – jau sulaukia pasipiktinimo, įtarinėjimų
Kad tik mokesciu uztektu apmoketi skolintu pinigu palukanas...