Kai visi mano turį teisę būti viršininkais, galų gale sutiks, kad viršininku taptų vienas. Diktatorius išlaisvina kiekvieną individą iš jo kaimyno tironijos
Straipsniai susiję su žyma "gaiva paprastoji"
buvo suprastas kaip autobiografinis ir Didion tapo populiari ta prasme, kokia nenorėjo: 1969 m moteris, rašanti apie abortą, skyrybas, orgijas ir narkotikus
Jie pasakys, kad dabar nauja tvarka bus. o su jais nesutinkantys galės rašinėti ką tik nori internete – nei dabar jie kam baisūs, nei kas į juos dėmesį kreips
Taip ir vyksta visur ir visada – kai Lietuvoje jau neliko nė vieno pavojingo komunisto, tai nusikalstama organizacija buvo paskelbta pati Komunistų partija
galima įsivaizduoti situaciją ten, kur įvyko revoliucijos: verčiam valdžią, o paskui išsiaiškinsim. Tokia yra ir nesena ir Lietuvos patirtis su Sąjūdžiu
Ar fotografija atitolino mus nuo pasaulio realybės? Pakeitė žmogui įprastą pasaulio matymą? – Jei broliai Eykai iš XVa. galėtų atsirasti dabar ir pasižiūrėti TV
Jei manote, kad čia per gudriai viskas, kad negalėjo taip būti.. tai jūs nežinot kaip pasaulis veikia ir kaip blogis blogį jame be jokio gailesčio mala
taip ir darė: pratupėjo žeminėse įsikasę, o kai viskas nurimo, – išlindo, damušė sužeistuosius, susirinko visų batus, diržus, pinigines, iki nuogumo, todėl
šitas filosofas yra išprotėjęs Aristotelis, savo mąstymo didybės jėgą kreipė prieš savo mąstymą ir mąstydamas tikino visai nemąstantis, bet egzistuojantis
Avantiūristai veržiasi į valdžią, kurdami vienadienius politinius naujadarus, susidedančius iš visokių perėjūnų pagal sistemą „š… krūva dar per maža“.
šis medaus pyragas tobulas. Tai šiltas prieskonių, beprotiškai drėgnas ir minkštas bei švelnus su šiek tiek trapiais kraštais apie kampus… Su šiuo receptu
mus lipdo moteris – principas, tendencija. Ir ši forma gali mus sužaloti, net nužudyti. Mūsų nebelieka kaip subjektų, o tampame tais, ko reikia visuomenėje
Tai štai, kad nenutiktų iš naujo, kad emigracijai nebūtų poreikio grįžti, nebūtų kur grįžti, tokios idėjos nebūtų, – reikia paskelbti neegzistuojančiomis
Ten ir tada aš supratau, ką reiškia gyventi skurde, ir to pasekoje susiformavo mano bjaurėjimasis valdžia – noriu su ja turėti kuo mažiau reikalų.
visos marionetės kažkuriuo momentu išslysta iš po kontrolės ir panori valdyti pačios… Netgi rašytojų sukurti personažai taip elgiasi jų rašomuose romanuose
tokią iliuziją mums kasdien kuria TV, PC, telefono ekranas – jūs žiūrovai, per stiklą jūsų neliečia. Kai realybė yra atvirkštinė ir tragiška – kas belaimėtų,
Kai studentai paklaus, kaip tapti rašytoju – atsakysiu: „ypač sportuokite. Visa kitai jūsų į rašytojus neatves.“ Ir tikrai, rašytojas geru slidininku netaps
Kokia prasmė moksle, kaip profesijoje, jei visos iliuzijos, jog jis, girdi, mus atves į tiesą, parodys mums kelią į tikrą dievą, tikrą laimę, jau išnykę?“
Karalius, armija ir bažnyčia suprato, jog kolektyvinė lemtis turi būti palaikoma bet kokia kaina, kad asmeninė, kiekvieno mūsų lemtis, nerūpėtų kuo ilgiau
Panasu kad tik jiems patiems svarbu ta rezoliucija, likes pasaulis kitame pasaulije gyvena...