infa.lt

Facebook nuotr.

Kai jūs, mieli skaitytojai, atsiversite šį mano tekstą, iki Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų bus likęs lygiai vienas mėnuo: gegužės 12 dieną tie, kurie ateis prie balsadėžių, išrinks pirmąjį valstybės asmenį sekančiai penkerių metų kadencijai, tai yra iki 2029 metų.

Ar jaučiate, kad valstybėje vyksta Prezidento rinkimai? Nežinau, kaip jums, bet man ši prezidentinė rinkimų kampanija yra nejokia. Pasidalinsiu savo mintimis apie tai, naudodamas palyginimą su žirgų lenktynėmis.

Šios vangios bėgimo su kliūtimis lenktynės, kuriuose visi nuoširdžiai nenori dalyvauti, prasidėjo praėjusį rudenį. Tie, kas domisi politika žino, kad įsigaliojus Seimo nutarimui dėl prezidento rinkimų skyrimo ir likus lygiai šešiems mėnesiams iki šių rinkimų dienos, oficialiai prasideda politinė kampanija ir jau galima registruotis dalyvauti ar kelti kandidatus prezidento rinkimuose.

Pirmosios lapkričio mėnesį prie starto linijos stojo Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos” su labai siauram specialistų ratui žinomu žirgu Giedrimu Jeglinsku ir Laisvės partija, kuri tuo metu savo žirgo dar nebuvo pasirinkusi.

Galiausiai Laisvės partija už daugkartinius bandymus įteisinti Konstitucijoje visas jos siūlomas nesąmones savo žirgu pasirinko nuo vartojimo terminą viršijusio Konstitucinio Teismo pirmininko iki VDU fakulteto dekano žemyn pareigose nusklendusį Dainių Žalimą.

Bėgant laikui, prie starto linijos rikiavosi vis daugiau kandidatų, ir tik vienintelė niekam nesuprantamu būdu reitingų paviršiuje jau dvidešimt metų plūduriuojanti kažkada buvusi Artūro Paulausko bendražygė, vėliau besitransformavusi į socdemę Vilija Blinkevičiūtė bandė išlaikyti intrigą iki pat vasario mėnesio.

Ta „intriga” tikėjo tik ji pati, nes nuo 2009 metų sočiomis ėdžiomis garsėjančiuose Briuselio hipodromuose tingiai risnojanti europarlamentarė, kaip ir kiti politikos hipodromo veteranai ten praranda bet kokią sportinę formą, reikalingą dalyvauti politikos lenktynėse su kliūtimis.

Ilgai vaidinusi intrigą, vasario 3 dieną EuroVilija numetė tautai ir savo rinkėjams gerokai atvėsusią makaronų porciją: „Taigi įvertinusi šių metų rinkimų svarbą ir siekdama sutelkti Lietuvos Respublikos piliečius visuotinių iššūkių akivaizdoje, kviečiu ir rekomenduoju palaikyti Prezidento Nausėdos kandidatūrą artėjančiuose Prezidento rinkimuose.

Esu tikra, kad šis sprendimas yra geriausias ir Lietuvai, ir Lietuvos žmonėms, ir socialdemokratams siekiant saugesnės ir socialiai teisingesnės valstybės“.

Perskaitykite šią nesąmonę dar kartą. Taip kalba jau daugybę mėnesių partijų reitinguose dvigubu atstumu nuo artimiausio persekiotojo atsiplėšusios partijos lyderė, paliekanti gausų socialdemokratų elektoratą be galimybės rinkti savo kandidatą ir pasiūliusi jam dar penkis metus rupšnoti pernykštę žolę.

Pirmoji kliūtis, kurią privaloma įveikti prezidentinių rinkimų rungtyje – surinkti 20 tūkstančių rėmėjų parašų. Čia jau buvo įdomiau. Kaip ir reikėjo tikėtis, pirmoji šią kliūtį įveikė daugkartinė šių lenktynių dalyvė Ingrida Šimonytė, kuri, kaip sako patyrę ir nelabai patyrę politinių lenktynių bukmeikeriai, neturėjo, neturi ir neturės šansų jokiose prezidentinėse lenktynėse.

Šioje vietoje noriu atkreipti jūsų dėmesį į kelis antakį kilstelėti priversiančius faktus. Ingrida Šimonytė reikalingus 20 tūkstančių parašų kandidatavimui elektroniniu būdu surinko jau per pirmą dieną, o perkopusi 33 tūkstančių ribą paprašė stabdyti jų rinkimą.

Iš viso VRK administruojamoje sistemoje elektroniniu būdu jos kandidatavimą parėmė 33722 rinkėjai. Čia noriu užduoti pirmą vatmano klausimą: įvertinus tai, kad net paskutinę parašų rinkimo valandą savo parašą vis dar galima atsiimti, kaip aš galiu tą padaryti, jei parašų rinkimas sustabdytas?

Kelti klausimą ar tai teisėta yra beprasmiška, nes bet kas, ką daro konservatoriai visada yra teisėta, net jei teisės aktai sako kitaip. Blogiausiu atveju mums viską paaiškintų Konstitucinis Teismas, kurio praterminuoto galiojimo pirmininkas Dainius Žalimas šią savaitę pravėrė paslapties šydą ir paaiškino sprendimų priėmimo tame teisme mechanizmą: „Lygiai tas pats ir Konstituciniame Teisme. Be mano lyderystės daugelis sprendimų nebūtų buvę priimta”. Citata tiksli, kas netiki, gali pamatyti jo rinkiminį prisistatymą Delfi TV laidoje.

Antras vatmano klausimas būtų toks: ar sprendimas stabdyti parašų rinkimą nėra susijęs su Dainiaus Gaižausko spaudos konferencijoje išsakytomis abejonėmis? Dainius Gaižauskas: „Toks staigus I. Šimonytės parašų surinkimas kelia daug klausimų. Daug klausimų kelia ir kodėl iškart VRK sustabdė parašų rinkimą”.

Dar daugiau, Dainius Gaižauskas teigia, kad tam tikrų botų veiklos požymių galima pastebėti ir šių metų kandidatų į prezidentus parašu rinkimo metu, o įtarimų kelia konservatorių iškeltos Ingridos Šimonytės surinktų balsų autentiškumas, kuomet ji juos surinko per neįtikėtinai trumpą laiką.

Grįžkime pas mūsų žirgus. Kaip jiems sekėsi įveikti pirmąją kliūtį? Deja, ties ja suklupo net treji žirgai. Labai netikėta buvo tai, kad šios kliūties neįveikė generolas Valdas Tutkus, kuris pateikė 19,3 tūkstančio parašų ir jam pritrūko vos 700 jų iki reikalaujamo 20 tūkstančių. Lenktyniauti liko aštuoniese.

Tik patvirtinus surinktus parašus, įvyko tai, ko niekas nesitikėjo: surinkęs parašus, Aurelijus Veryga paskelbė toliau nebėgsiantis šiose lenktynėse ir pateikė prašymą atšaukti iš VRK pareikštinius dokumentus, o savo rinkėjus ir visą žirgyno personalą nukreipė save patį išsikėlusio Igno Vėgėlės naudai.

Ar dviejų žirgų sąjunga aritmetiškai duos dvi arklio jėgas – pamatysime jau po mėnesio. O kol kas šioje sąjungoje vyksta Lietuvos politikoje nematyti dalykai: „Reaguodamas į tai, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partija svarsto siūlyti man finansinę paramą, iš anksto pranešu, kad turėsiu jos atsisakyti“, – savo feisbuko paskyroje šią savaitę parašė Ignas Vėgėlė.

Ne tik Igno Vėgėlės sąjunga su valstiečiais, bet ir finansinės paramos atsisakymas privertė rimtai susimąstyti ir sunerimti tiek esantį Daukanto aikštės šeimininką, tiek vis dar nuolat intensyviai bandančius suvaidinti su juo konfliktą konservatorių lenktynių strategus.

Kalbant apie šias lenktynes būtina pažymėti ir save išsikėlusį Eduardą Vaitkų. Žinodamas aršų jo gerbėjų būdą, neabejoju, kad tiek paminėjęs jį, tiek nepaminėjęs, gausiu daug „dėmesio” iš itin gausaus jo gerbėjų būrio. Įdomu yra tai, kad jis tiek internetu, tiek popieriniuose lapuose surinko beveik vienodą parašų kiekį: 15985 ir 15833, o po patikrinimo bendras Eduardą Vaitkų remiančių parašų skaičius yra 30080.

Linkiu jam sėkmės ir prezidentinių lenktynių finiše, tuo labiau, kad teisėjai jo naudai jau išsprendė pretendento konfliktą su lenktynių organizatoriais iš VRK. (VRK buvo atsisakiusi skelbti viešai jo programą. E.Vaitkus per teismą pasiekė, kad šis sprendimas būtų panaikintas – infa.lt past.)

O ką gi skelbia reitingai, kuriais nebūtina tikėti, tačiau tendencijas jie vis tik parodo? Tvirtai pirmauja visiems tinkantis Gitanas Nausėda, kurio reitingai viršyja 20%, antroje vietoje įsitvirtino Ignas Vėgėlė su 11-13%, trečia – Ingrida Šimonytė su 10-12%.

Ketvirtuoju esantis Remigijus Žemaitaitis, renkantis iki 5% balsų, prizų dalybose nedalyvauja, kaip nedalyvauja ir likę kandidatai. Akivaizdu, kad vienintelis šių neįdomių lenktynių klausimas, į kurį atsakymas dar nėra aiškus – kas susigrums su dabartiniu Daukanto aikštės šeimininku ir neginčyjamu lenktynių lyderiu?

Pabaigai – juokinga žinia iš lenktynių lyderio žirgyno, parodanti, kokiais kvailiais lyderio komanda ir aptarnaujantis personalas laiko mus, Lietuvos gyventojus.

Į pastabas, kad dabartinis prezidentas naudojasi savo privilegijuota padėtimi ir lanko rinkėjus Lietuvoje bei prieš pat rinkimus ketina dalyvauti populiariose televizijos laidose, Daukanto aikštės makaronų gamintojai rado literatūrinės premijos vertą paaiškinimą mums, runkeliams: „Socialinėje erdvėje kilus diskusijoms dėl antrosios kadencijos Daukanto aikštėje siekiančio Gitano Nausėdos ketinimo dalyvauti pokalbių laidoje „Kitokie pasikalbėjimai“, prezidento atstovai sako, kad tai nebus politinės kampanijos dalis. Anot prezidentūros, G. Nausėda renginyje dalyvaus, tačiau ne kaip kandidatas, o kaip dabartinis šalies vadovas.”

Supratote, mažas pajamas ir žemesnį išsilavinimą turintys mažųjų miestų gyventojai? Prezidentas, lyg transformeris (nemaišyti su transgenderiu) vienu mygtuko paspaudimu gali tapti arba valstybės vadovu, arba kandidatu antrai kadencijai.

Tikiuosi, kad tokias monotoniškas prezidentinių žirgų lenktynes kažkiek pagyvins pretendentų debatai televizijos studijoje. Mano svajonių poros tuose debatuose būtų Šimonytė – Vaitkus ir Vėgėlė – Žalimas.

O dabartinio Gerovės valstybės taip ir nesukūrusio Daukanto aikštės žirgo į debatus galima ir nekviesti: juk neaišku, ar tą dieną jis bus šalies vadovas, ar kandidatas į prezidentus? O gal leisti studijoje debatuoti Gitaną-vadovą prieš Gitaną-kandidatą? Suderintus klausimus paruošti padėtų socdemai.

Jums kils klausimas, o kodėl prezidento rinkimų kampaniją lyginu su žirgų lenktynėmis? Atsakymą rasite šioje tarp žokėjų populiarioje citatoje: „Žirgų lenktynės yra vienintelė sporto šaka, kurios dalyviai nesivadovauja savo protu.”

Pirmą kartą šis įrašas paskelbtas jo autoriaus asmeninėje Facebook paskyroje.