infa.lt

Šiandien laikas skaičiuojamas naudojant atominius laikrodžius, nuo kurių tikslumo priklauso interneto, vietos nustatymo sistemų (GPS) ir mobiliojo ryšio tinklų veikimas. Dėl nedidelio sekundžių skaičiaus neatitikimo tarp standartizuotų ir realių astronominių dienų, šiuos laikrodžius kartais reikia koreguoti – pridėti vadinamąją koordinacinę sekundę, praneša „Nature” leidinys.

Kitą kartą ji turėjo būti pridėta 2026 m., tačiau dėl tirpstančio ledo ir besikeičiančio vandenynų lygio ją teks pakeisti trejais metais vėliau. Ir pirmą kartą ne pridėti, o atimti.

Tūkstančius metų žmonės laiką matavo pagal Žemės sukimąsi, o sekundė buvo laiko dalis (laiko dalis, o ne pilnas laikas), per kurią planeta daro vieną apsisukimą aplink savo ašį. Tačiau nuo 1967 m. naudojamas tikslesnis metodas – atominiai laikrodžiai, kurie skleidžia tam tikro dažnio šviesą.

Šiandien tikslų laiką nustato apie 450 atominių laikrodžių, kurie kartu sudaro koordinuotąjį pasaulinį laiką (UTC). Kad jis būtų sinchronizuotas su astronominiu laiku, prie jo pridedama koordinacinė sekundė.

Duncanas Agnew, Scrippso okeanografijos instituto geofizikas, matematinių modelių pagalba apskaičiavo Žemės sukimosi greitį ir numatė jo įtaką koordinuojamai sekundei.

Gauti rezultatai buvo netikėti. Kadangi per milijonus metų Žemės sukimasis tik sulėtėjo, koordinatinė sekundė visada buvo pridedama. Tačiau trumpuoju laikotarpiu dėl įvairių geofizinių reiškinių sukimosi greitis gali svyruoti. Dabar jį veikia srovės skystame planetos branduolyje, dėl to pastaraisiais metais pridėti koordinacinę sekundę teko rečiau.

Mokslininkų atliktos analizės parodė, kad dėl klimato kaitos nuo XX a. dešimtojo dešimtmečio pradžios Žemė tapo mažiau sferinė ir labiau suplokštėjo, nes ištirpo Grenlandijos ir Antarktidos ledas, o vandens masės persikėlė iš polių į ekvatorių.

Tai šiek tiek sulėtino planetos sukimąsi. Todėl laiko korekciją galima atlikti ne 2026, o 2029 metais.

Žmonija vis labiau priklauso nuo laiko matavimo tikslumo. Sekundės koordinavimui reikia kruopščiai pasiruošti, be to, kyla problemų su skaičiavimo sistemomis. Taigi, nors tai pirmas kartas, kai mokslininkams teks susidurti su papildomos sekundės atėmimu, o ne pridėjimu, metrologiniu požiūriu trejų metų atidėjimas yra gera žinia.

Kiti mokslininkai nėra tokie tikri dėl Agnew išvadų. Jo skaičiavimai pagrįsti palydovų stebimu Žemės sukimosi pagreičiu, tačiau planetos vidinio branduolio aktyvumo beveik neįmanoma nuspėti, paaiškino Tarptautinės Žemės sukimosi tarnybos Paryžiuje astrogeofizikas Kristianas Bizoisas (Christian Bizois).

Prieš metus geofizikai iš Kinijos pranešė, kad vidinis Žemės branduolys galėjo laikinai nustoti suktis mantijos ir paviršiaus atžvilgiu, kad vėliau pradėtų suktis priešinga kryptimi. Jie rado naujų įrodymų savo hipotezei, paaiškinančiai 70 metų trukmės ciklus, darančius įtaką dienų ilgumui ir planetos magnetiniam laukui, pagrįsti.