infa.lt

Kinijos geofizikai pranešė, kad vidinis Žemės branduolys galėjo laikinai nustoti suktis mantijos ir paviršiaus atžvilgiu, kad vėl pradėtų suktis priešinga kryptimi. Jie rado naujų įrodymų, patvirtinančių jų hipotezę, kuria paaiškinami 70 metų ciklai, darantys įtaką dienų ilgumui ir planetos magnetiniam laukui.

„Pastebėjome aiškių įrodymų, kad vidinio branduolio sukimasis paviršiaus atžvilgiu pagreitėjo, tačiau apie 2009 m. jis beveik sustojo”, – sakė Pekino universiteto geofizikas Song Xiaodongas. – Dabar jis pamažu pradeda judėti priešinga kryptimi.

Mūsų planeta tik atrodo nejudanti. Iš tikrųjų po Žemės pluta yra titaniškos išlydytų uolienų masės, kurios nuolat juda, o po jomis – skystas išorinis Žemės branduolys. Čia cirkuliuoja metalai, kurie lemia planetos magnetinį lauką. Pačiame centre sukasi beveik Mėnulio skersmens kietas metalinis rutulys.

Ankstesniais tyrimais įrodyta, kad išorinio branduolio magnetinis sukimo momentas lemia vidinio branduolio sukimąsi. Taip pat yra įrodymų, kad galinga mantijos gravitacinė trauka gali stabdyti vidinio branduolio sukimąsi, todėl jis svyruoja.

Pirmąsias užuominas apie vidinio branduolio svyravimus mokslininkai aptiko 1996 m.: seisminių bangų tyrimas parodė, kad per 30 metų jos skirtingu greičiu sklido Žemės branduoliu.

Geofizikai padarė išvadą, kad vidinio branduolio sukimosi greitis skiriasi nuo mantijos ir Žemės plutos sukimosi greičio. Žemė per parą apsisuka 360 laipsnių kampu, o branduolys per metus apsisuka maždaug 1 laipsniu greičiau.

Tačiau nemažai mokslininkų suabejojo tokiomis išvadomis, rašo „Science”. Vieni įsitikinę, kad branduolys sukasi, priešingai, lėčiau, kiti – kad jo greitis nesiskiria nuo likusios planetos dalies sukimosi greičio.

Analizuodami pastarųjų 30 metų duomenis, Sunas ir jo kolegos padarė naują atradimą. Iki 2009 m. seisminės bangos generavo pasikartojančių žemės drebėjimų sekas ir poras, kurios skirtingu greičiu sklido vidiniu branduoliu. Tai reiškia, kad bangos sklido per skirtingas šio branduolio dalis ir kad, remiantis ankstesniais Suno atradimais, jis sukosi kitu nei Žemė sukimosi greičiu.

Tačiau 2009 m. šie skirtumai išnyko. Paaiškėjo, kad vidinis branduolys nustojo judėti mantijos ir plutos atžvilgiu. Po to judėjimas atsinaujino, tačiau priešinga kryptimi.

Mokslininkai spėja, kad vidinis Žemės branduolys gali būti veikiamas maždaug 70 metų ciklų, kurie keičia kryptį kas 35 metus. Tai padeda paaiškinti kas 60-70 metų vykstančius dienos ilgio svyravimus ir planetos magnetinio lauko kitimą.