infa.lt

Negali klausinėti, kodėl dar visai kūdikiai gali būti perduodami auginti vienalyčiams partneriams. Ir kodėl du kartu gyvenantys vyrai dažniausiai paima auginti berniukus

Europos Komisija įsigudrino homoseksualių „šeimų” nepripažinimą ES valstybėse narėse tapatinti su jų judėjimo laisvės suvaržymais, esą jie negali vykti ten, kur nepripažįstami kaip šeima ir negauna visų priskirtinų šeimai teisių. todėl toliau straipsnio vertime kai kur bus kalbama judėjimo laisvę, kai omenyje bus turimas LGBT+ „šeimų” nepripažinimas.

Nepaisant Komisijos pasiūlymo pašalinti kliūtis LGBTQ+ šeimų judėjimo laisvei valstybėse narėse, ekspertai teigė, kad tokios pastangos greičiausiai ir toliau kirsis su ES šalių „nacionaliniu identitetu”.

ES Komisijos pasiūlymu užtikrinti, kad vienoje šalyje užmegzti tėvų ryšiai būtų pripažįstami visoje Sąjungoje, siekiama visiems tėvams, įskaitant tos pačios lyties poras ar „vaivorykštės” šeimas, suteikti tėvystės teises tarpvalstybiniais atvejais.

Įdomu tai, kad EK čia stengiasi „pripažinti” visas šeimas, tame tarpe ir natūralias, kurios seniai ir taip pripažįstamos pagal stojimo į ES sutartį ir atskiro pripažinimo joms nereikia.

Nors visos šalys privalo pripažinti judėjimo ir apsigyvenimo laisvę visoje Sąjungoje, kaip nustatyta ES sutarčių 21 straipsnyje, tačiau šiuo metu ne visos valstybės narės pripažįsta kitur nustatytą tėvystę, tvirtina Euractiv.

„Tėvystės nepripažinimas gali atgrasyti kai kurias šeimas nuo galimybės pasinaudoti teise laisvai judėti kai kuriose valstybėse narėse, todėl jos gali neinvestuoti į išvykimą gyventi į kitą valstybę narę”, – gruodžio 7 d. pristatydama pasiūlymą sakė už teisingumą atsakinga Komisijos narė J. Reynders.

Pasiūlymas pateiktas po vadinamosios „kūdikio Saros” bylos, kai Ispanijoje gimęs Bulgarijos ir Gibraltaro tos pačios lyties asmenų poros kūdikis liko be pilietybės po to, kai Bulgarija atsisakė išduoti gimimo liudijimą, nes šalyje neleidžiama sudaryti tos pačios lyties asmenų santuokų nei pačioje šalyje, nei užsienyje.

Nors Europos Teisingumo Teismas nurodė, kad kūdikiui ir jo tėvams turėtų būti pripažinta teisė laisvai judėti, situacija ir toliau stringa (Nes judėti niekas ir nedraudžia – infa.lt past.)

J. Reynders teigė, kad naujasis reglamentas užtikrins išlaikymo ir paveldėjimo teises visiems vaikams, nepriklausomai nuo jų šeiminės padėties, taip pat garantuos tėvams teisę spręsti medicinos ir švietimo klausimus, kai jie persikelia iš vienos šalies į kitą.

Laukia nelengvas kelias

Daugelis Europos Parlamento narių ir ES šalių sutinka, kad reikia pripažinti tėvų teises visoje ES ir užtikrinti, kad teisė laisvai judėti būtų gerbiama visose valstybėse narėse.

„Laisvas asmenų judėjimas Europos Sąjungoje yra visų vaikų, įskaitant vaivorykštinių šeimų vaikus, teisė”, – sakė EP narė Maria-Manuel Leitão-Marques (S&D) per lapkritį vykusias plenarines diskusijas šiuo klausimu.

Tačiau kai kurie šį žingsnį vertino kaip bandymą pripažinti tos pačios lyties asmenų poras ir šeimas visoje ES, taip kišantis į nacionalinę šeimos teisę, nors Komisija tikino, kad nesiekiama keisti teisinės šeimos apibrėžties nacionaliniu lygmeniu.

Pasak Europos Parlamento nario François-Xavier Bellamy (Europos liaudies partija), „šiuo reglamentu Komisija paprasčiausiai nori primesti visoms valstybėms narėms pokytį, kuris jokiu būdu nepriklauso jos kompetencijai: nuspręsti dėl šeimos apibrėžimo, dėl giminystės pripažinimo”.

Bulgarijos europarlamentaras Angelas Džambazkis taip pat kritikavo tarpvalstybinį tėvystės pripažinimą kaip bandymą „pakeisti mūsų gyvenimo būdą”.

Kadangi pasiūlymą toliau svarstys valstybės narės, galima tikėtis konservatyvių šalių, tokių kaip Lenkija, Vengrija ir Bulgarija, pasipriešinimo dėl nuogąstavimų, kad reglamentas gali paskatinti platesnį LGBTQ+ teisių pripažinimą.

„Kaip guma”

Komisija siekia geriau apsaugoti LGBTQ+ šeimų teisę į laisvą judėjimą per jų pripažinimą, be kita ko, siekdama pritempti prie to 2009 m. Laisvo judėjimo direktyvos taikymo gaires, kurios, pasak už lygybę atsakingos Komisijos narės Helenos Dalli, yra „pažengusios į priekį”.

Vis dėlto, nepaisant siekio užtikrinti geresnę LGBTQ apsaugą, laukiama, kad konfliktas su nacionalinėmis vertybėmis išliks.

„Niekada nebuvo tikimasi, kad laisvas judėjimas bus neribotas”, – sakė ES teisės profesorė Alina Tryfonidou ir pridūrė, kad ES ir valstybių narių santykiai yra „tarsi elastingi”.

„Viena vertus, turime ES, kuri nori daryti pažangą laisvo judėjimo srityje (LGBT+ šeimų pripažinimo srityje – infa.lt past.) ir apsaugoti piliečių pagrindines teises. Kita vertus, yra valstybių narių, kurios […] nori užtikrinti, kad jos išlaikys savo įgaliojimus reguliuoti joms labai svarbius gyvenimo aspektus ir sritis.”

Tryfonidou nuomone, ES stengiasi pasiekti „tobulą kompromisą”, tačiau laisvo judėjimo apribojimai visada egzistuos, nes jie numatyti sutartyse.

Pavyzdžiui, 2009 m. Lisabonos sutartyje buvo įvesta „nacionalinės tapatybės” sąvoka.

„Tai savaime parodė, jog ES sako: „mes žinome, kad yra teisių, numatytų ES teisėje, bet kartu nenorime kištis į nacionalinę tapatybę”.

Tai ir nesikiškite.