infa.lt

Kas žinoma apie neuroninio tinklo pagrindu veikiantį pokalbių robotą „Chat GPT”

Naujasis neuroninis tinklas gali atleisti iš darbo tekstų rašytojus, mokslininkus ir mokyklų mokytojus. Kalbame apie „Google” žudiku vadinamą „Chat GPT”. Pokalbių robotą sukūrė bendrovė „OpenAI”, į kurią kadaise investavo verslininkas Elonas Muskas, rašo „Kommersant”.

Jų produktas išmoko rašyti tekstus pagal poreikį, įskaitant mokyklinius rašinius. Kaip rašo „The Washington Post”, darbai yra tokios aukštos kokybės, kad mokytojai negali atskirti jų nuo mokinio parengtos medžiagos. Kaip galima naudoti naująjį neuroninį tinklą?

Vos per penkias dienas „Chat GPT” sulaukė daugiau nei 1 mln. naudotojų ir paveikė dešimtis korporacijų. Be mokyklų mokytojų nerimo, apie kurį rašė „The Washington Post”, „The New York Times” redakcijoje buvo surengtas skubus posėdis. Ne, jie nenusprendė išvaikyti visų žurnalistų, bet susitarė naudoti neuroninį tinklą, kad greitai rastų informaciją.

Pasirodo, galite paprašyti sistemos pranešti apie problemą ir ji dažnai tai padarys greičiau nei žmogus, naršyklėje peržiūrintis šimtus nuorodų. Nuo to laiko „Chat GPT” buvo pavadinta „Google žudike”. Ne veltui, aiškina IT ekspertas Aleksandras Baulinas: „Egzistuoja sistema, skirta dirbtiniam intelektui mokyti per dialogą.

Apskritai tai atrodo taip: programai „paduodami” tekstai, o jos viduje yra tam tikras semantinis modelis, kuris juos analizuoja, supranta, kur yra subjektas, predikatas ir papildinys, t. y. jis veikia panašiai, kaip mes analizuojame kalbą.

Neuroninis tinklas veikia tuo pačiu principu, todėl jis gali kurti savo konstrukcijas. Jis tampa vis geresnis ir geresnis. Iš karto negali pasakyti, kad tai dirbtinio intelekto, prie kurio esame pripratę, pavyzdžiui, pokalbių robotuose, ir kuris nuo nepažįstamo žodžio iš karto patiria šoką, o vartotojas sutrinka ir skambina operatoriui, darbas.”

Per mėnesį naudotojai galėjo naudoti „ChatGPT” dešimtims užduočių spręsti: ja galima rengti teisinius dokumentus, naujienlaiškius, matematikos užduotis. Yra ir grynai profesionalių funkcijų – neuroninis tinklas taip pat yra išmokytas rašyti kodą ir tinkamai paaiškinus gali sutaupyti programuotojų laiko.

„Kommersant FM” pašnekovas Vladimiras neseniai išvyko iš Rusijos ieškoti darbo užsienio bendrovėje. Jis sako, kad neuroninis tinklas padeda ir šioje srityje: „Naudojau jį rašydamas motyvacinį laišką. Iš pradžių dirbtinis intelektas tiesiog sukūrė šabloną, bet kai pridėjau informacijos iš savo gyvenimo aprašymo ir paprašiau perrašyti dokumentą, jis tai padarė remdamasis mano patirtimi. Tai gana šaunu, nes man kiekvieną kartą rašyti naują motyvacinį laišką įmonei yra gana varginantis darbas.

Be to, įdomumo dėlei paprašiau neuroninio tinklo parašyti programą „Python” kalba, kuri prekiautų mano kriptografiniais popieriais.

Čia iškilo pirmosios problemos. „Chat GPT” veikimas nesiskiria nuo žmogaus veikimo. Programuotojų forume „Stack Overflow” netgi buvo laikinai uždrausta skelbti dirbtinio intelekto parašytą kodą, o naudotojai pritarė šiai idėjai. Tačiau neaišku, kaip moderatoriai tai tikrins. Nes bent jau literatūrinio teksto atveju tai neįmanoma, pabrėžė dirbtinio intelekto agentūros generalinis direktorius Romanas Duškinas:

„Naudodamiesi šia sistema rašėme mokslinį darbą, sakydami: „Sveiki, „ChatGPT”, mes ruošiamės rašyti darbą tokia ir tokia tema. Jame turi būti tokie ir tokie skyriai. Parašykite jos santrauką”. Jis pradėjo kurti turinį kilobaitas po kilobaito. Iš rašymo stiliaus buvo neįmanoma suprasti, kad tai „Chat GPT” darbas. Naudojausi juo rašydamas grožinės literatūros kūrinį, pirmiausia į programą įkėliau savo sukurtą tekstą. Taigi kita ištrauka, kurią jis sukūrė, buvo būtent mano stiliaus. Supratau, kad galėjau parašyti lygiai tą patį.