infa.lt

Kuo gresia doleriui Rusijos įsiveržimas į Ukrainą?

27 gruodžio
15:05 2022

Ukrainos krizė daugiau ar mažiau sustiprino beveik visuotinį požiūrį, kad pasauliui geriau tinka daugiapoliškumas ir daugiašališkumas, rašo amerikiečių profesorius Robert G. Rabil portale „National Interest”.

Rusijos invazija į Ukrainą neabejotinai užbaigė erą po Šaltojo karo. Nors daugelis šalių pasmerkė Rusijos invaziją, dauguma jų Rusijai neskyrė sankcijų. Priešingai nei Vakarai, kurie Ukrainos krizę vaizduoja kaip demokratijos ir autoritarizmo konfrontaciją, šios šalys mano, kad krizė gerokai peržengia demokratijos ir autoritarizmo binarinę ribą ir gali turėti įtakos jų nacionaliniam saugumui, taip pat pasauliniam tvarumui ir taikai.

Nesaugumas dėl maisto, vidaus perkėlimas ir pabėgėliai, karo išplitimo grėsmė ir nekonvencinių ginklų panaudojimas kelia pavojų pažeidžiamiausiems šių šalių gyventojams. Vis dėlto, krizė pakeitė tarptautinę tvarką ir pasaulinį persiskirstymą, suteikdama valstybėms galimybę siekti savo asmeninių interesų nepritampant prie politinės stovyklos.

Apskritai krizė padalijo pasaulį į tris stovyklas: Tarp šių dviejų stovyklų įsiterpė viena, kuriai vadovauja JAV ir NATO, kita, kuriai vadovauja Rusija ir Kinija, o tarp šių dviejų stovyklų įsiterpė ta, kurioje dauguma šalių laikėsi neutralumo.

Šios „neutralios” šalys veikia kaip politiniai kintamieji, vadovaudamosi savo interesais. Daugelis jų yra Jungtinių Valstijų draugai arba sąjungininkai. Tačiau jos nėra nei Rusijos ir Kinijos priešai, nei priešininkės dėl Ukrainos krizės ar savo autoritarinių politinių sistemų.

Jos supranta realybę, kad pasaulinės konkurencijos dėl ribotų išteklių metu jos negali nei taikyti sankcijų, nei eiti prieš Rusiją, didžiausią pasaulio valstybę, turinčią daugiausiai išteklių, ir Kiniją, šalį, kurios ekonomika yra antra pagal dydį. ir kuri turi daugiausiai užsienio valiutos atsargų pasaulyje.

Tačiau. jie taip pat negali sugadinti savo santykių su Jungtinėmis Valstijomis, galingiausia šalimi, turinčia didžiausią ekonomiką pasaulyje. Todėl jų politiką lemia jų pačių interesai, nesusiję su Šaltojo karo ideologiniu dvilypumu.

Kitaip tariant, jų politika nebūtinai sutampa ir nesutaps su Jungtinių Valstijų politika. Kuo dar galima paaiškinti Saudo Arabijos, JAE, Egipto, Indijos, Brazilijos, Pietų Afrikos Respublikos, Argentinos ir Indonezijos, be kitų valstybių, atsisakymą laikytis Amerikos linijos ir taikyti sankcijas Rusijai?

Svarbu tai, kad daugelyje šių šalių pasibaigus pokario erai prasidėjo naujas daugiapoliškumo ir daugiašališkumo laikotarpis. Nuo 2003 m., kai Amerika vienašališkai įsiveržė į Iraką, jos nerimavo dėl vienpolės Amerikos galios.

Ukrainos krizė ir jos sukeltos pasekmės, suskaldžiusios pasaulį, kartu su beveik visuotiniu suvokimu, kad Amerikos galia po nesėkmių Irake ir Afganistane mažėja, tik dar labiau sustiprino šių šalių ryžtą bandyti pažaboti Amerikos pasaulinę galią remiant daugiapoliškumą ir daugiašališkumą.

Šiuo požiūriu Kinija pirmauja remdama tokias tarptautines organizacijas kaip Šanchajaus bendradarbiavimo organizacija (ŠBO) – didžiausia pasaulyje regioninė politinė, ekonominė ir saugumo organizacija – ir BRICS kaip atsvarą Vakarų ekonominei, politinei ir saugumo galiai.

Iš tiesų, ŠBO siekia sukurti naują „demokratinę, teisingą ir racionalią tarptautinę politinę ir ekonominę tvarką”, o BRICS – penkių pirmaujančių kylančios ekonomikos šalių: Brazilijos, Rusijos, Indijos, Kinijos ir Pietų Afrikos Respublikos – akronimas – skatina perėjimą prie daugiapolio pasaulio.

Per tokias institucijas, kaip Naujasis plėtros bankas, jos siekia sukurti alternatyvą Vakarų dominuojamam Tarptautiniam valiutos fondui ir Pasaulio bankui. Svarbu tai, kad šių organizacijų įtaka didėja dėl naujų šalių priėmimo; pavyzdžiui, Alžyras, Egiptas, Turkija, Saudo Arabija, Argentina ir Iranas pateikė oficialius prašymus arba pareiškė norą prisijungti prie BRICS.

Svarbiausias šių pokyčių veiksnys – bandymas susilpninti JAV dolerį, kad būtų susilpninta bendra Jungtinių Valstijų padėtis pasaulyje. Iš esmės doleris yra Jungtinių Valstijų pagrindas.

Nagrinėjant ekonominius modelius ir tendencijas, akivaizdu, kad daugelis šalių, iš kurių kai kurioms vadovauja arba jas skatina Kinija (ir Rusija), persvarsto dolerio, kaip pagrindinės prekybos valiutos, naudojimą.

Šiandien doleris yra pagrindinė pasaulio prekybos valiuta. Jo pasaulinė hegemonija prasidėjo 1944 m. Bretton Vudso konferencijoje, kai keturiasdešimt keturios sąjungininkės šalys susitarė dėl naujos tarptautinės pinigų sistemos sukūrimo, susiedamos savo valiutas su doleriu.

Nuo to laiko dauguma finansinių sandorių, tarptautinių paskolų ir pasaulinės prekybos sąskaitų faktūrų yra išreikštos doleriais, o didžioji dalis pasaulinių užsienio valiutos atsargų laikoma doleriais.

Tačiau, nuo 2000 m. Kinija bando internacionalizuoti savo valiutos juanio naudojimą. Šios pastangos pastaruoju metu įgavo pagreitį, kai NATO šalys susitelkė aplink Ukrainą, įvedė precedento neturinčias sankcijas Rusijai ir parodė viešą solidarumą su Taivanu.

Įtampa JAV ir Kinijos santykiuose smarkiai padidėjo po JAV Atstovų Rūmų pirmininkės Nancy Pelosi vizito į Taivaną, praktiškai sunaikinus bet kokį geranoriškumą ar pasitikėjimą tarp abiejų galybių. Tuo tarpu daugelis šalių, pritardamos Kinijos nuomonei, kad pasaulis šiandien išgyvena neramumų ir transformacijų laikotarpį, ieškojo būdų, kaip sumažinti savo priklausomybę nuo JAV dolerio, kuris yra pagrindinė pasaulinės prekybos ir užsienio atsargų valiuta.

2022 m. birželį 14-ajame BRICS aukščiausiojo lygio susitikime ši tarptautinė grupė nagrinėjo naujos tarptautinės rezervinės valiutos sukūrimo klausimą. 2022 m. kovą Eurazijos ekonominė sąjunga (ją sudaro Rusija, Armėnija, Kazachstanas, Kirgizija ir Baltarusija) pasiekė susitarimą dėl būtinybės sukurti naują tarptautinę valiutą.

Rusija jau paskelbė Kinijos juanį savo de facto rezervine valiuta. Rugpjūčio mėnesį Iranas paskelbė, kad prekybai su Rusija pradėjo naudoti savo valiutą rialą ir Rusijos rublius. JAE, kurie leido obligacijas JAV doleriais, pradėjo leisti obligacijas savo valiuta – dirhamu.

Rugpjūčio mėnesį Egiptas paskelbė apie planus išleisti daugiau kaip 500 mln. dolerių vertės obligacijų Kinijos juaniais. Be to, Egiptas vykdo dvišalius valiutų apsikeitimo sandorius su Kinija. 2022 m. balandį Izraelio bankas savo turimas valiutas papildė keturiomis naujomis valiutomis (Kanados doleriais, Australijos doleriais, Japonijos jenomis ir Kinijos juaniais).

Izraelio užsienio valiutos atsargas, kurios viršija 200 mlrd. dolerių, tradiciškai sudarė doleriai, eurai ir Didžiosios Britanijos svarai sterlingų.

Svarbiausia, kad Kinija rengia strategiją, kaip įvesti juaniais denominuotus žaliavinės naftos ateities sandorius ir už importuojamą žaliavą atsiskaityti savo valiuta, o ne JAV doleriu. Tiesą sakant, Kinija ir Saudo Arabija aktyviai derėjosi dėl to, kad Rijadas dalį Pekinui parduodamos naftos įkainotų juaniais.

Tai buvo pagrindinis neseniai, gruodžio antrąją savaitę, įvykusio prezidento Xi Jinpingo vizito į Rijadą tikslas. Pasitinkamas su rožių žiedlapiais ir raudonais kilimais išklotais monumentaliomis gėlių ekspozicijomis, Xi sulaukė didelio žiniasklaidos dėmesio ir pagarbaus bei šilto arabų monarchijos sutikimo.

Jis dalyvavo trijuose aukščiausiojo lygio susitikimuose: Xi dalyvavo pirmajame Kinijos ir arabų valstybių aukščiausiojo lygio susitikime, Kinijos ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos aukščiausiojo lygio susitikime bei Kinijos ir Saudo Arabijos aukščiausiojo lygio susitikime.

Xi žinia buvo aiški. Ukrainos krizė apnuogino neramumų blaškomą pasaulį, kuriame vyksta radikalios permainos. Todėl naująją erą turi formuoti Kinija, arabų valstybės ir daugelis kitų šalių.

Įžanginiame pranešime arabams jis pabrėžė, kad svarbu tęsti Kinijos ir arabų šalių santykius, grindžiamus solidarumu ir savitarpio pagalba, lygybe ir abipuse nauda, įtraukimu ir abipusiu mokymusi, ir kartu kurti Kinijos ir arabų šalių bendruomenę, kuri naujoje eroje turėtų bendrą ateitį.

Pagrindinė žinia saudiečiams ir kitiems arabams buvo ta, kad Kinija, priešingai nei Jungtinės Valstijos, nediktuos, nedarys įtakos ir nekompromituos arabų šalių politikos ir gerovės. Kinija ir arabų valstybės plėtos savo santykius remdamosi pagarba, lygybe, solidarumu ir nesikišdamos į viena kitos vidaus reikalus.

Pasirašyta dešimtys milijardų dolerių vertės susitarimų, apimančių įvairius sektorius, įskaitant „žaliosios energijos, žaliojo vandenilio, fotovoltinės energijos, informacinių technologijų, debesijos paslaugų, transporto, logistikos, medicinos pramonės, būsto ir statybos gamyklų” sričių.

Vienas iš susitarimų tikslų – bendrai remti Saudo Arabijos planą „Vizija 2030”, kuriuo siekiama diversifikuoti karalystės ekonomiką pasitelkiant Kinijos „Viena juosta – vienas kelias” iniciatyvą, pagal kurią investuojama į daugelį šalių pasauliniu mastu, taip siekiant patvirtinti Pekino lyderystę pasaulio reikaluose.

Į susitarimų dvasią ir raidę buvo įtrauktas ir viešai spaudžiamas Xi raginimas Persijos įlankos arabų šalių vadovams parduoti Kinijai naftą ir dujas mainais į juanius, kurie įtvirtintų juanį kaip pagrindinę tarptautinę valiutą ir taip susilpnintų JAV dolerio įtaką pasaulio prekybai.

Ne paslaptis, kad sosto įpėdinis princas Mohammadas bin Salmanas artėja prie šio naujo susitarimo su Kinija. Akylai akiai panašu, kad iškilmingas Saudo Arabijos gyventojų priėmimas Xi turėjo visus arabų Persijos įlankos išlaisvintojo iš Amerikos diktato pančių pasveikinimo požymius!

Be abejo, jei Saudo Arabija pradėtų prekiauti nafta juaniais, nukentėtų JAV dolerio dominavimas pasaulinėje naftos rinkoje. Nuo tada, kai Niksono administracija, sustabdžiusi dolerio konvertavimą į auksą, jį paleido į apyvartą, naftos doleriai buvo dolerio stiprybės ramstis.

Kartu negalima atmesti ir daugelio šalių pakartotinių bandymų persvarstyti dolerio naudojimą. Atskirai šie bandymai gali atrodyti nekenksmingi, tačiau visi kartu jie yra blogas ženklas JAV doleriui, o kartu ir JAV ekonomikai.

Be abejo, JAV dolerio naudojimas tarptautiniu mastu iš dalies yra patrauklus dėl Amerikos geopolitikos, ekonominės galios ir gyvybingumo. Tačiau šis patrauklumas praranda dalį savo spindesio.

Žvelgiant iš užjūrio taško, JAV valstybės skola viršijo stulbinančią 31 trilijono JAV dolerių sumą, o Amerikos pasaulinė galia mažėja. Neatsitiktinai kai kurie mūsų sąjungininkai ar draugai svarsto galimybę savo prekybos ir užsienio atsargose naudoti ar laikyti kitas valiutas.

Istoriškai pasaulis yra išgyvenęs keletą pagrindinių valiutų pasikeitimų. Iki 1530 m., kai Ispanija tapo stipresne pasaulio galybe, pasaulinėse atsargose dominavo Portugalija.

Olandijos ir Prancūzijos valiutos dominavo pasaulinėje prekyboje didžiąją XVII ir XVIII a. dalį iki Britų imperijos atsiradimo, kai svaras sterlingų tapo aukso standarto valiuta pasaulyje. Vėliau atsirado JAV doleris, kai pasaulyje įsivyravo Amerikos politinė ir ekonominė galia.

Šiandien Vašingtonas vykdo savo užsienio politiką beveik užsidengęs akis, sąmoningai ignoruodamas ženklus, rodančius, kad jo pasaulinė galia pamažu, bet nuolat mažėja.

Ukrainos krizė, kilusi po Irako ir Afganistano karų, daugiau ar mažiau sustiprino beveik visuotinį požiūrį, kad pasauliui geriau tinka daugiapoliškumas ir daugiašališkumas. Pasaulį padalijusi į tris dideles stovyklas, Ukrainos krizė, kurioje dalyvauja NATO, „neutraliąją stovyklą” priartino prie Kinijos ir Rusijos.

Jei Vašingtonas paramą Ukrainai prieš Rusijos agresiją pavertė pagrindiniu užsienio politikos prioritetu, tai daugelis neutralių šalių ir Kinija į pasaulį žvelgė atviromis akimis. Jos matė, kad didėjančios karo išlaidos visais socialiniais, ekonominiais, politiniais, kariniais, energetiniais, visuomeniniais lygmenimis veda link pasaulinės recesijos.

Vakarų vadovybė siekia teisingumo prieš V. Putiną ir Rusiją, o ne taikos.

Problema ta, kad teisingumo niekada negalima pasiekti taikos sąskaita.

Atrodo, tai pamoka, kurios Vašingtonas taip ir neišmoko iš Irako ir Afganistano: pirmiausia buvo suplanuota bausmė, o planas, kaip bus po jos, atsirado vėliau, jei apskritai atsirado. Todėl taika buvo trumpalaikė.

Svarbiausia, kad Vašingtonas, vadovaudamas teisingumo siekimo stovyklai, neatsižvelgdamas į pasekmes, skatina daugiapoliškumą ir taip ruošia dirvą savo paties nuosmukiui.

Šiuo požiūriu tikėtina, kad juanis taps alternatyva JAV doleriui „daugiapoliame” pasaulyje per kelerius metus, o ne dešimtmečius ar šimtmečius. Tai suduos skaudų smūgį Amerikos ekonomikai ir pasaulinei padėčiai, nuo kurio Vašingtonas gali nespėti atsigauti.

Robertas G. Rabilas yra Floridos Atlanto universiteto politikos mokslų profesorius.

PAREMKITE mus savo 1,2 proc. GPM, kas jums nieko papildomai nekainuos. Ačiū labai.

        → Naujienlaiškis

Visa naujienų juosta >>

žiūrėjo 233

Žymos:

Atsiliepimų 3

  1. VŽA    -  2022-12-27, 11:18

    Straipsnis – labai širdžiai mielas tėvynės išdaviko paleckiuko (Savi šaudė į savus) valymo liekanoms. Tokiems brokuotiems Dievo sutvėrimams: Kuo blogiau – tuo geriau…

    Atsakyti į šį komentarą
  2. Gresia    -  2022-12-27, 13:54

    dolerio agonijos pratesimu ir net laikinu jo sustiprejimu! Juk ne tam JAV organizavo si kara,kad nuostoliu turetu!

    Atsakyti į šį komentarą

Rašyti Atsiliepimą


Taip pat skaitykite:

Naujienlaiškio Prenumerata


Paremti infa.lt 1,2 proc GPM

Apklausa

Ar pritariate, kad opozicijos kandidatai mestų burtus, katras vienas iš jų liks prezidento rinkimuose?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...

Sunku jums vasarai...!...

Nereikia jokiu mokesčių, reikia tik paprasto sprendimo. Pirmiausia tokiai mažai valstybei reikalinga turėti karo instruktorių...

Man tai absurdo viršūnė, kuomet naujas mokestis reklamuojamas per komercinę radijo stotį. Ir, aišku, reklamos...

Kažką praleidau : Iki šiol maniau, kad jankiai visur gauna malkų ir gėdingai sprunka. Vien...

Kokia mamytė, toks ir sūnelis....