infa.lt

fotoL dpa

JAV Federalinis rezervų bankas (centrinio banko analogas) paskelbė, kad gruodį palūkanų norma vėl bus didinama, šį kartą puse procentinio punkto. Taigi, šiuo metu JAV palūkanų norma svyruoja nuo 4,25 iki 4,5%.

Tai reiškia, kad doleris brangsta – tiek paskolų doleriais, tiek indėlių doleriais palūkanų požiūriu. Taip JAV vyriausybė bando kovoti su infliacija, kuri iš tiesų mažėja, tačiau ne taip sparčiai, kaip norėtų J. Bidenas ir jo komanda.

Taigi rugsėjį buvo prognozuojama 8,2%, o lapkričio mėn. – 7,7% metinė infliacija; dabar prognozė sumažėjo iki 7,2%. Ir tai vis dar per daug – paprastiems amerikiečiams toks kainų augimas nepatinka.

Tačiau toks diskonto normos didinimas, nors ir šiek tiek sumažindamas infliaciją, neapsieina be savų problemų – staigus kredito kainos didėjimas, įskaitant jau paimtas paskolasą, gali, priešingai, sukelti sąstingį ir dar labiau paspartinti infliaciją, jei ekonomika yra silpna.

Federalinė rezervų sistema tvirtina, kad JAV ekonomika yra pakankamai stipri, kad atlaikytų tokius sukrėtimus, tačiau palūkanų norma jau dabar yra labai aukšta, o infliacija toli gražu nėra normali.

Neaišku, kiek dar ilgai FED galės didinti dolerio palūkanų normą, kad dėl didelių skolinimosi sąnaudų ekonomika nepradėtų strigti. Tačiau demokratų polinkis į socialistines ekonomines priemones yra žinomas, todėl galima tikėtis dar kelių padidinimų.

Toks elgesys taip pat kelia problemų šalims, kurių valiuta seka dolerio kursą, tame tarpe eurui. Dėl to, kad dolerio kursas yra gerokai aukštesnis už euro kursą (kuris dabar yra 2,87%),  doleris eilinį kartą pabrangs pinigų keityklose euro atžvilgiu.

Taip pat pabrangs importas iš JAV – suskystintos gamtinės dujos (SGD), kurių kiekiai smarkiai išaugo Rusijai užsukus tiekimą į Europą, nafta ir naftos produktai pasaulinėse rinkose parduodami už dolerius ir pan.

Tikėtina, kad Europos Centrinis bankas paseks paskui FRS padidinęs euro palūkanų normą (Euribor), ką žadėjo jo pirmininkė Christine Lagarde. Tokiu atveju eilinį kartą pabrangs paskolos, tame tarpe ir jau paimtas būsto, namo renovacijos, automobilių lizingo ir kitos.  Kurios jau ir šiandien pakankamai brangios.

Pavyzdžiui, jei jūsų paskola būstui (ar namo renovacijai) siekia 100 000 eurų, jūsų mokamas banko procentas (Vilibor ir Euribor plius banko paskolos marža) gali siekti iki 5% metinių palūkanų, kas sudarytų apie 5000 eurų. Tai vien palūkanos, neįskaitant  pačios paskolos grąžinimo, kuri bus skaičiuojama atskirai. Pridėkime prie to dar būsto paslaugų mokestį, už vandenį, šilumą, šiukšles, ir gausime eiliniam žmogui nepakeliamas įmokas.

Todėl, krizės metu, esant palūkanų augimo tendencijoms, nėra apdairu imti būsto paskolas. Tą darantys turėtų gerai apskaičiuoti savo finansines perspektyvas bent jau 10 metų į priekį.