infa.lt

Totalinis skaitmeninimas – šachas žmonijai

17 rugpjūčio
19:10 2022
Interneto Trojos arklys

Amir Cohen / Reuters

Česlovas Černiauskas

Panagrinėkime ką reiškia totalinis skaitmeninimas ir taip vadinami Didieji Duomenys. Netikėtai užlupęs koronavirusas mums įdiegė ne tik baimę dėl gyvybės ir sveikatos, bet ir tapo patogia dingstimi valdžiai, norim to ar ne, tęsti kursą perėjimo iš realybės į virtualybę, ir ne žingsneliais, o pagreitintu tempu.

Visais būdais stengiamasi sparčiai ir efektyviai įgyvendinti šeštąją visuomenės technologinę sanklodą arba Klauso Švabo projektą: „bioekotechnofašizmas“. Terminas „fašizmas“ čia vartojamas ne griežtąja tikrojo musolininės Italijos fašizmo prasme, o kaip metafora.

Iš tikrųjų kalbama apie kvazikastinę santvarką, kurioje viršūnės ir apačios skiriasi beveik kaip biologinės rūšys. Socialinė kontrolė ir išnaudojimas čia vykdomas skaitmeniniu būdu kontroliuojant apačias, jų elgesį (prievartinė medikalizacija — „koreguojamos“ vakcinacijos, dispanserizacijos ir kt.), jų vartojimą (vartojimo mažinimas kovoje su klimato kaita, neva paties žmogaus sukelta).

Labai svarbu suprasti kas kontroliuoja mūsų asmeninius duomenis, kur yra šių duomenų bazės. Gerai, jeigu minėta informacija naudojama suteikti žmonėms pagalbą panikos atveju, idant sumaniai būtų paskirstomi resursai — tai tinkama ir būtina priemonė. Kitas reikalas, jeigu šie duomenys panaudojami piktam, tokiu atveju būtina visa tai plačiau apsvarstyti.

Kadangi mūsų laisvę apibrėžia ir visus socialinės aplinkos procesus valdo valdžios struktūros, šias irgi reikia kontroliuoti bei tikrinti. Dabar per skaitmeną pasidarė lengviau tai atlikti. Ji leidžia dalykus padaryti skaidresniais.

Žaidimai, pažintys, pirkiniai … mus visą laiką gundys, bet mes turime išmokti nesusigundyti. Turime išmokti atrasti tokių virtualių portalų, kurie padėtų tobulėti, organizuotis, kuriuose galėtume augti dėmesingai įsąmoninę momentą ir rasti bendraminčių.

Informacinė manipuliacija — dalis socialinės inžinerijos. Gaila, kad daugelis jaunų žmonių, labiau tikinčių gūglu negu knygomis, pakliuvo į šios iliuzijos spąstus. Tai galima pavadinti simuliakrais, golemais etc.

Golemų civilizacija

Šią naująją realybę galima pavadinti golemų civilizacija, o jos manipuliavimo priemones — golemų technologijomis. Kaip žinome Golemas — žydų mitologijos personažas, tai yra dirbtinai sukurta būtybė, atgaivinta slaptomis Kabalos magų žiniomis, panašiai kaip Adomas, kurį Dievas sukūrė iš molio.

Tačiau pagal legendą Golemas viršijo savo „įgaliojimus“, pasidarė nekontroliuojamas ir sukilo prieš savo žmogų–kūrėją, tuo pademonstruodamas savo valią, prieštaraujančią kūrėjo valiai: dirbtinis žmogus daro tai, kas yra nusikaltimas tikro gyvo žmogaus atžvilgiu.

Visiškai akivaizdu, kad pirmiau minėtos geno- ir nano- technologijos bei „kiborgizavimas“ negali būti žmogaus visiškai kontroliuojamos, tai yra rizika pagimdyti ne ką kita, kaip sąmoningai kuriamą „golemą“. Jeigu prieš tai buvusi „faustinė“ civilizacija ieškojo kompromiso su blogio jėgomis dėl materialinės „sėkmės“, kas ir atvedė prie Fausto tragiškos žūties, tai golemų civilizacija jau pati savęs nekontroliuoja.

Per totalinį skaitmeninimą išpučiamas dirbtinis informacinis burbulas, keliantis didžiulę riziką – visa žmonija nardinama į skaitmeninę matricą. Pirmiausia šiuo tikslu intensyviai reformuojama Lietuvos švietimo sistema ir nepilnamečių justicija.

Lavinimas — bet kokios visuomenės išlikimo pagrindas. Jį žlugdant visiškai sunaikinamas žmogaus supratimas to, kas jis ir dėl ko esąs, ir ką paliks po savęs.

Anot profesoriaus Povilo Gylio — vienas iš valstybės griovimo būdų — amžinomis švietimo reformomis riboti jaunimo galimybes lavintis.

2022 m. biudžete numatyta 2,8 mlrd. eurų švietimui plėtoti. Tai ne paprastas kompiuterių pirkimas mokykloms. Šie pinigai skirti mokinių atestacijai, funkcionalinei diagnostikai, videokameroms, kuriomis fiksuojami ir kaupiami mūsų vaikų biometriniai duomenys. Vaizdo stebėjimo sistemų įrengimo mokyklose pagrindinis tikslas ne saugumas, o duomenų apie tai, ką mokiniai galvoja apie mokytojus, mokyklą ir valdžios institucijas, rinkimas.

Jeigu mokyklos prašymu tėvai pasirašo leidimą apdoroti savo vaikų asmeninius duomenis, vadinasi, suteikia galimybę prieiti prie šių tretiesiems asmenims. Jau kuriamos bandomosios programos, kurios leidžia naudoti mokinių biometrinius duomenis. Tai kitas lygis — daktiloskopinis. Ši faktinė biometrija išlieka duomenų bazėje.
Dabar kuriamas projektas, leidžiantis mokyklose plėsti ne tik negrynųjų pinigų naudojimą, bet ir kitų skaitmeninių paslaugų teikimą. Pagal šį projektą, kuris planuojamas užbaigti iki

2023 m. pabaigos mokyklų veikla bus nukreipta į bendrojo ugdymo įstaigų valgyklas, kuriose bus diegiama atsiskaitymams negrynaisiais pinigais pritaikyta infrastruktūra: išmanūs kasos aparatai, kortelių skaitytuvai, pagal poreikį ir savitarnos terminalai. Mokiniai bus aprūpinami mokėjimo priemonėmis, tai yra elektroniniais moksleivio pažymėjimais su integruota elektroninės piniginės funkcija. Šiam projektui įgyvendinti numatyta 5 mln. 224 tūkst. eurų.

Bankai pagal kreditines korteles išanalizuoja visas kliento transakcijas: ką šis žmogus perka, kur ir kada, kiek pinigų išleidžia per mėnesį ir kt. Kai kalbama apie žinių ekonomiką, reikia suprasti, kad tai išsamių žinių apie klientą ekonomika.

Totalaus skaitmeninimo pagrindinė grėsmė ne pačios informacinės technologijos, o jų daroma įtaka žmonių tarpusavio santykiams. Ypač tai aktualu formuojant vaikų mąstymą. Nori nugalėti priešą — auklėk jo vaikus, skelbia rytų išmintis.

Šiandien gi, aplinkinio pasaulio fizinį tyrinėjimą keičia virtualusis pažinimas, kas akivaizdžiai riboja pažinimo galimybes. Galiausiai vaiko smegenys negauna būtiniausio maisto — patirties, be kurios negali toliau vystytis.

Galų gale svarbiausios smegenų dalys, atsakingos už koncentraciją, empatiją, savikontrolę, sprendimų priėmimą, nustoja vystytis, gyvieji smegenų audiniai atrofuojasi ir jis palaipsniui degraduoja. Tą parodė matematikos egzaminų rezultatai — virš 35 procentų mokinių neišlaikė šio dalyko.

Nereikia būti dideliu informacinių technologijų specialistu, kad pastebėtum, jog antrame šio amžiaus dešimtmetyje visa žmonija spraudžiama į skaitmeninę matricą. Kaip tai daroma?

Visi žinome, kad kiekviena prekė turi taip vadinamą brūkšninį kodą, idant lengviau būtų ją identifikuoti ir nustatyti šios kainą. Iš esmės tai daroma ir su visais žmonėmis, kurie metodiškai paverčiami skaitmeninės biržos paslaugų prekėmis, tai yra be jokių savybių būtybėmis, pateiktomis „prekybai“. Toks procesas yra didelių duomenų (big date) apie vartotojus rinkimas ir skaitmeninimas.

Didelių duomenų masyvas formuojamas iš trijų šaltinių. Kreditinėse kortelėse ir telefonuose įmontuotuose lustuose sudėta daugybė informacijos apie mus — nuo buvimo vietos iki finansų istorijos.

Jau prieš dešimt metų buvo žinoma, kad turint tris didelius duomenų šaltinius, tegul ir be konkretaus fizinio asmens identifikacijos, pavyzdžiui: kas, ką ir už kiek pirko parduotuvėje — pirmas; automobilio baudų rodmenys — antras; duomenys iš poliklinikos ir ligoninės — trečias. Šie trys šaltiniai nesusiję vienas su kitu, neturi žmogaus identifikacinio numerio, tačiau prireikus juos galima suklijuoti ir apie kiekvieną iš mūsų gauti išsamią informaciją, tai yra brūkšninį kodą.

Štai jums ir asmens duomenų apie „žmogiškąjį kapitalą“ kaupimo pasaulio „skaitmenos“ rinkai taškas!

Koronavirusas ir globalizmas

Kultūrologė Natella Speranskaja savo tinklaraštyje aprašė gana įdomų pastebėjimą apie pasaulį koronaviruso epochoje: „Daugelis žmonių iki šio momento būdami tikri, kad pasaulis atviras ir beribis – toks lydomasis globalizacijos katilas – buvo staiga užklupti viruso „Juodoji Gulbė“ ir pajuto, kad jis atviras ir beribis tik išskirtinai skaitmeninėje erdvėje. Tenai ir buvo pradėta perkelti visas valdžios uždraustas priemones.

Iš tikrųjų, virusas visu smarkumu gena žmones į viešoje erdvėje plačiai nuskambėjusį virtualųjį pasaulį, į skaitmeninę Rezervaciją. Infernalinių esybių ir jų hiperelitinių agentūrų nuomone „žmogeliai“ realiame pasaulyje nereikalingi. Šis pasaulis „turi būti“ pertvarkytas pagal „aukštųjų“ būtybių skonį ir poreikius. Dauguma žmonių savo elektroninėse svajonėse atlieka pasyvių pašalpinių vaidmenį.

Šiandien ne taip svarbu kiek pavojingas dabartinis „madingas“ virusas. Galima iki begalybės kalbėti apie tai, kad „įprastas“ gripas daug pavojingesnis ir pražūtingesnis. Svarbiausia, kad Koronavirusas jau spėjo tapti mitu, tikriau antimitu. Tokiu būdamas jis jau sėkmingai guja žmoniją nuo žemės paviršiaus ir varo ją į skaitmeninį „požemį“.

Paskiau gali rastis naujas virusas. Vėl tektų užsikasti virtualiuose elektroniniuose „narveliuose“. Tada vėl nueis kalbos apie „pasaulio vyriausybės gelbėtojos“ būtinumą.

Dar viena labai svarbi duomenų gavybos technologija — Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) planuojama pasaulinio skiepų paso kūryba. PSO pasirašė sutartį su bendrovės „Deutsche Telekom“ antrine įmone „T-Systems“. Įmonė paskelbė, kad ji pasirinkta kaip tiekėja pasauliniam vakcinacijos nuo COVID-19 pasui sukurti. Minėta įmonė yra ir šiuo metu Europoje naudojamo ES COVID sertifikato kūrėja.

„PSO ketina ateityje palengvinti šalims narėms skiepų sertifikato kūrimo ir taikymo klausimų sprendimą. Tam PSO planuoja kurti skaitmeninius „vartus“, leisiančius lengviau tikrinti elektroninius skiepų sertifikatus ir jų QR kodus už nacionalinės valstybės ribų“, — skelbia bendrovė „Deutsche Telekom“.

Dabar pasiaiškinkime kam gi naudinga ši totali informacija. Dalykas tas, kad daugelis valstybių, ne išimtis ir Lietuva, privatizuotos ir jau senokai vaidina daug menkesnį vaidmenį, negu transnacionalinės korporacijos. Penkios stambiausios pasaulio informacinių technologijų kompanijos: „Google“, „Amazon“, „Facebook“, „Apple“ ir „Microsoft“ yra didžiausios pasaulio lobistės.

Kodėl gi joms nebūti lobistėmis, jeigu, pavyzdžiui, Microsoft bendrovės nematerialusis kapitalas pinigine išraiška vertinamas keliasdešimt kartų daugiau nei Lietuvos bendrasis nacionalinis produktas. Toks kapitalas leidžia valdyti tarptautinę teisę ir reguliuoti interneto ryšio kanalų peržiūras.

Minėtas kapitalas paskutiniu metu ciniškai vadinamas „žmogiškuoju kapitalu“. Taigi, šis kapitalas yra mes. Finansus ir gamtos resursus jau seniai kontroliuoja globalistai, tačiau norint, kad spąstai galutinai užsitrenktų, liko susitvarkyti su „žmogiškuoju kapitalu“.

„Žmogiškojo kapitalo“ arba žmonių elgesio ir sąmonės pasisavinimo esmę aprašė amerikiečių filosofė Shoshana Zuboff savo knygoje „Sekimo kapitalizmas. XXI a. kolonizacija“ („The Age of Surveillance Capitalism“).

Totalinio skaitmeninimo projekto tikslas — visiškas visuomenės atomizavimas. Amžino skaitmeninio gyvenimo idėja, kurią garbina „dataizmo“ apologetai — viso labo gražus melas, kurio tikslas — biometrinių duomenų kaupimas totalinei kontrolei įgyvendinti.

Nereikėtų iš akių išleisti ir skaitmeninės identifikacijos vagysčių. Sukčiai gali prieiti prie žmogaus išsamaus elektroninio dosjė, kuriame laikoma faktiškai viskas: civiliniai, medicinos, finansiniai duomenys. Tai gali būti panaudota naujiems kreditams gauti, nekilnojamajam turtui įsigyti, abejotinoms kompanijoms finansuoti arba bet kokioms prabangos prekėms pirkti… Apvogtas žmogus tampa praktiškai sunaikintas, bejėgis įrodyti savo nekaltumą.

Į matricą įspraustas žmogus visiškai priklauso nuo skaitmeninės infrastruktūros, tampa pažeidžiamas, jį galima išjungti iš gyvenimo.

BigData, arba Didysis brolis tave seka

BigData — naujas brendas, anksčiau gyvavusios „prekės“ madinga pakuotė, savotiškas rinkodaros ėjimas, turintis tikslą kelti kainą akcijų tų, kurie „stumia“ „skaitmeninės ekonomikos“ projektus. Nusistovėjusios BigData (BD) apibrėžties nėra. Vikipedija akcentuoja BD platų panaudojimą Business Intelligence srityje. Iš to galima spręsti, kad BD labai glaudžiai siejasi su verslo žvalgyba.

Konsultavimo įmonė McKinsey paskelbė tyrimų ataskaitą pavadinimu „Didieji duomenys: kitas žingsnis naujovių, konkurencijos ir našumo srityse“ (Big data: the next frontier for innovation, competition and productivity).

Šioje ataskaitoje pateiktas įspūdingas sąrašas BD srityje naudojamų metodų: Data Mining (duomenų gavybos technologija); Crowdsourcing (įmonės ar institucijos, atliekančios tam tikras funkcijas, veiksmai); dirbtiniai neuronų tinklai; tinklų analizė; optimizavimas, įskaitant genetinius algoritmus; imitacinis modeliavimas; erdvinė analizė; statistinė analizė; analitinių duomenų vizualizavimas ir daugybė kitų.

Globalistai mūsų elgesį, įpročius ir patirtį supakuoja taip, kad jie būtų naudingi svetimiems interesams. Žmogus tampa žaliava. Tokiu būdu šis priežiūros kapitalas apie mus žino viską, o mes apie jį — nieko.

Pensininkų kontrolė. Visuotinis dirbtinis sendinimas

Kai kuriuose V. Averjanovo straipsniuose rašoma, kad pensininkai laikomi vienišais atomizuotais individais, palaipsniui pereinančiais valdžios, kuri jais rūpinasi ir apibrėžia jų socialinį statusą, dispozicijon. Pensija kažkuria prasme yra visuotinai garantuotų pajamų modelis, tada kai išgyvenimo klausimai aktualūs ir daug jaunesnėms kartoms, tapusioms nereikalingomis; tokiu būdu šios pirma laiko, kai kada ir iškart pasiekę pilnametystės, faktiškai pavirsta pensininkais.

Dirbtinis mokymosi ir profesijos įgijimo trukmės ilginimas, pragyvenimas valdžios (iš pašalpų) ir tėvų sąskaita, gyventojų infantilizmo skatinimas visokiais būdais yra „amžinos jaunystės“ iliuzijų kūrimo ir faktinio jaunų žmonių sendinimo svertai.

Transžmogaus gyvensenos modelio diegimas mažina gimstamumą, skatina šeimos atsisakymą, o svarbiausia — aktyvios vidutinio amžiaus pozicijos. Jauni seniai lengviausiai kontroliuojama žmonių kategorija, globalaus valdymo sistemai kelianti mažiausiai rizikos. Senatvė praranda vertę, kovos ryžtą, išmintį.

Iškreipta senatvė ir fiktyvi jaunystė perkelia gyvenimo ciklą į virtualią plokštumą ir paverčia jį fantomu. Nenuostabu, kad postžmogaus idealu skelbiamas biologinio kūno atsisakymas, visiškas jo perkėlimas į skaitmeninę laikmeną, įkrautą dirbtiniais sąmonės krūvininkais. Anatominiu būdu formuojama įstatymams paklusnaus ir socialiai nuolankaus šiuolaikiško žmogaus rūšis.

Nyderlandų kompanija „Droste“ nuo 1900 m. prekybai tiekia dėžutes su kakava, ant kurių pavaizduota vienuolė, rankose laikanti dėžutę, ant kurios pavaizduota vienuolė, rankose laikanti dėžutę ir taip iki begalybės.

Panašiu būdu kiekvienoje skaitmeninėje korporacijoje tūno kita. Google išlaiko Facebook, jo viduje sėdi Amazon, o šios viduje guli Microsoft, kuris laiko Apple kiaušinį, o kiekviename Apple įrašyta Google adata. Ratas užsidaro, ribų tarp įvairių skaitmeninių korporacijų nubrėžti neįmanoma, jos prapuola begaliniuose vingiuose ir praranda reikšmę.

Krantinės ruožas, kraujotakos sistema, Skaitmeninis Leviatanas — padidinus bet kurį tokio fraktalo fragmentą, galima pamatyti tokį patį modelį, kaip ir nepadidinus vaizdo.

Skaitmeninė platforma visuotinė, jai paklūsta žmonių visuomenė, ir žyniai stengiasi, kad ji apimtų visą visatą arba mažų mažiausiai, kad žmonės tuo patikėtų. Skaitmeninis Leviatanas paplito visur kaip virusas, o virusas tapo skaitmenine platforma, kuriai žmonės atidavė savo laisvę ir valią.

Dabar ši platforma-virusas formuoja požiūrius ir platina juos prisijungusiųjų spiečiui dėl visuotinio įsisavinimo.

PAREMKITE mus savo 1,2 proc. GPM, kas jums nieko papildomai nekainuos. Ačiū labai.

        → Naujienlaiškis

Visa naujienų juosta >>

žiūrėjo 498

Žymos:

0 Atsiliepimų

Rašyti Atsiliepimą


Taip pat skaitykite:

Naujienlaiškio Prenumerata


Paremti infa.lt 1,2 proc GPM

Apklausa

Ar pritariate, kad opozicijos kandidatai mestų burtus, katras vienas iš jų liks prezidento rinkimuose?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...

Kodėl tiek mažai?...

Specialiai pasitikrinau - tik vakar paskelbta info apie Pugačiovą, neknisk proto troli. Ir dar net...

Čia Jums ne Okeanidės bučinys Antanui......

juokas parėmė iš info.lt dėl Pugačiovas paskelbta agentė visi žino o jus tik dabar savo...

Rusijos paleistos naikinančios raketos taip pat yra karinės raketos, kaip ir NATO raketos....

Nepasidalino otkatu?...

ant briaunos dar gali nukristi...