• Parama infa.lt veiklai
  • Apie infa.lt
  • Rinkmenos
  • Galerija

infa.lt

Sekant „Žaliuoju kursu“ – prasidės Nemuno tarša. Vyriausybė sieks atnaujinti krovinių gabenimą Nemunu

Sekant „Žaliuoju kursu“ – prasidės Nemuno tarša. Vyriausybė sieks atnaujinti krovinių gabenimą Nemunu

03 liepos
13:09 2022
Srovėje ant plaukimo lentos

asociatyvi nuotr.

Vyriausybės pranešimas:

Ministrų kabinetui išvažiuojamajame pasitarime su Vidaus vandens kelių direkcijos (VVKD) vadovais aptariant laivybos upių keliu gaivinimo klausimus, pakartotas Vyriausybės tikslas – ilgiausią šalies upę dar iki 2024 m. pritaikyti turistams ir krovininėms baržoms.

Kuriant draugišką aplinkai transporto sistemą, krovinių kiekis Nemunu gali išaugti iki 100 tūkst. tonų per metus.

„Nemuno pritaikymas laivybai – tiek kroviniams vežti, tiek pramoginei laivybai ir turizmui – vienas iš pagrindinių prioritetų vidaus vandens transporto srityje. Augantis laivybos potencialas pastebimas ne tik Kaune ir uostamiestyje, Nemuno upės aukštupyje (Prienuose, Birštone ir Druskininkuose), bet ir visoje Lietuvoje, tad ir toliau įgyvendiname   projektus, sudaryti kuo geresnes sąlygas laivybai“, – sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Nemuno upės dalis nuo Kauno iki Klaipėdos valstybinio jūrų uosto yra įtraukta į tarptautinės reikšmės vidaus vandenų kelių sąrašą, kuris yra TEN-T tinklo kelias E41. 2021 m. pradėtas ir tęsiamas TEN-T vandens kelio modernizavimo strateginis projektas yra esminis lūžis gerinant laivybos sąlygas Nemuno upėje.

Įgyvendinus projektą, apie 225 km ilgio upės tėkmę ir vandens gylį reguliuos ne mažiau kaip 500 naujų ar atnaujintų esamų hidrotechnikos statinių – bunų, kurios reguliuos upės vagą. Taip Nemune iki Kuršių marių per dvejus metus bus sukurtos reikiamos sąlygos laivybai visu navigacijos laikotarpiu.

Nemune iki Kuršių marių galės patogiai plaukioti krovininiai, keleiviniai, pramoginiai laivai, laivyba bus galima visus metus. Upe galėtų būti gabenami bet kokios rūšies didžiagabaričiai ir sunkiasvoriai kroviniai: konteineriai, mediena, gelžbetoniniai gaminiai, skalda, grūdai.

Krovinių gabenimas laivais yra keliskart pigesnis nei kelių transportu. Standartinis sunkvežimis perveža maždaug 25 t krovinių, o 1000 t talpos barža perplukdo 40 kartų daugiau krovinių.

Pasak ministro, kuriant draugišką aplinkai transporto sistemą, krovinių kiekis Nemunu iki 2024 m. gali išaugti iki 100 tūkst. tonų per metus.

Aktyvios ir kokybiškos vandens kelių infrastruktūros plėtros puikus pavyzdys yra „degalinės ant vandens“, pristatytos šio sezono pradžioje.

Vidaus vandens kelių direkcija pagamino, įrengė kuro laikymo talpyklas – mobilias degalų stoteles „ant vandens“, talpinančias 10 t kuro laivams, kurios pastatomos populiariose laivybai vietose: Nidoje, Svencelėje, Kaune (žiemos uoste), Uostadvaryje. Plūduriuojančios degalų stotelės stovės prie uostų ir prieplaukų.

Šiemet pristatytas ir pirmasis Lietuvos vidaus vandenų kelių navigacijos e-žemėlapis, kuriame pateikiama svarbiausią informaciją laivavedžiams: navigaciniais ženklais pažymėtus laivakelius ir jų vidurio liniją, laivakelį formuojančių bunų vietas ir kelių gylius, uostų, prieplaukų ir kuro pasipildymo vietas, tiltus.

Vidaus vandenų  laivybos potencialas plėtojimas ženkliai prisidės siekiant tvaresnės šalies vidaus transporto plėtros atliepiant į Žaliojo kurso iškeltus tikslus ir siekiant nulinės CO2 emisijos iki 2050 metų. Europos Sąjunga kartu su Lietuva yra iškėlusi tikslą iki 2050-ųjų pasiekti nulines šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas.

infa.lt komentaras:
Visos kalbos apie „Žaliąjį kursą“ tėra tik pasakos. Jomis bandoma pridengti tiesioginę ir iš anksto numatomą taršą darančius veiksmus.  Nemunu plaukios dyzeliu varomi laivai, kurie dūmins kaip ir automobiliai tik gerokai daugiau, neabejotinai nuo „plūduriuojančių“ degalu terminalų į vandenį pateks kuro nuotekos, gyvybės formoms gyvenančioms Nemune gyvenimas taps nepakeliamas – nuo dirbančių variklių garso bangų vandenyje neapsaugos niekas – Nemunas taps vandens autostrada, kurioje garso užtvarų nenumatyta iš principo.

Paprastose sausumos degalinėse yra privalomas nuotekų valymas, kad su lietaus vandeniu į upes nepatektų užterštas vanduo. Kokį objektyviai valymą galima įrengti jau vandenyje plūduriuojančiuose įrenginiuose?

Ar tai galima vadinti „Žaliuoju kursu“? – Tai galima vadinti tik „liberalių politinių pajėgų grupuotės, susibūrusios Seime, kursu“, orientuotu tik į jų kuriamos transporto sistemos pelną. Beje, tokios sistemos, kuri, greičiausiai, bus privatizuota, o gal ir iš karto kuriama remiantis „investuotojų“ iš Vakarų kapitalu.

Ir maudynes tame laivybos ruože karštą vasaros dieną, ko gero irgi teks pamiršti. Pakrantės, tikėtina, bus užterštos naftos produktais, o nuolatinis jų priplakimas prie kranto nuo praplaukiančių laivų sukeltų bangų,  – taps niūria kasdienybe.

Beje, gal kas girdėjote šio projekto viešą svarstymą ar aptarimą? – Ką apie jį kalba gamtosaugininkai? Nieko panašaus girdėti neteko, tai eilinis šios vyriausybės projektas, ignoruojant visas atsakingas institucijas, jei jų nuomonė galėtų pakenkti jos planams.

PARAMA. infa.lt Naujienlaiškis
žiūrėjo 111

Žymos

Atsiliepimų 5

  1. Vokietijos,    -  2022-07-03, 13:58

    Nyderlandu,Prancuzijos upes – seniai tapo nuodinga dykuma. Bus taip ir cia. Kaip ir daug tarsesnio ciklo „svarus“ elektromobiliai.

    Atsakyti į šį komentarą
  2. Hm    -  2022-07-03, 16:06

    Tas pats kiekis vežamų krovinių vandens keliais mažiau išskiria CO2 nei tai darant sausumos keliais. Aišku geležinkelis ekologiškiai nei kelių transportas…

    Atsakyti į šį komentarą
    • Heoo    -  2022-07-03, 16:52

      Tai CO2 ne vienintelė tarša. „Gelbėdami“ Žemę nuo CO2, užteršime savo didžiausią upę kitais būdais. Naftos produktais, triukšmo tarša upės gyvybei. Kaip teisingai rašoma straipsnyje, kils problemų poilsiui Nemuno pakrantėse, žvejybai ir t.t. O naudą gaus tik „investuotojai“, nusipirkę valdžią, o po to koncesiją laivybai. Jiems nusispjaut, tik pelnas rūpi, bet ar nusispjaut mums?

      Atsakyti į šį komentarą
  3. Vytas    -  2022-07-03, 17:57

    Koks čia žaliasis kursas mūsų išrinktieji padidino miškų kirtimo plotus.Koks čia žaliasis kursas gal covido bauginimo kursas ir tiek !

    Atsakyti į šį komentarą
  4. VŽA    -  2022-07-04, 06:13

    Galimai pirmą kartą ŠI Vyriausybė – šaunuoliai. Turime 225 km upės kelią, ir iki šiol nenaudojamą.
    Neišmanėliai pradės pliurpti pasakas apie gamtą, vandens užterštumą ir globalinį Žemės atšilimą, kuris vyko dėl stambių dinozaurų kūnų…

    Atsakyti į šį komentarą

Rašyti Atsiliepimą


Taip pat skaitykite:

Šeimų Sąjūdis

Naujienlaiškio Prenumerata


Paremti infa.lt per PayPal
Lasvas žodis

Apklausa

Ar pritariate dvigubai ir daugiau pilietybių?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...

Bus visuotinis sekimas Ir įslaptintas, ir viešas — Tai didžiausias pasiekimas, Likviduojant liaudies priešus....

O jums jokie įvykiai nesiriša žiemos pabaiga ir kovidlas kaip su diena dingo Lenkijos pasienyje!!!...

Antsnukiai yra neišvengiamas paklusnumo fašistinei valdžiai ženklas. Nesvarbu, kad nesulaiko virusų. O baisiausi šiame reikale...

Kadangi kovydo nera ir nebuvo niekada tai lai eina jie visi nx su savo kaukem...

Didysis perkrovimas. Planetos lygiu. Visa tai žaidimas. Depopuliacija ;)....

Rieda džiaugsmo ašaros..dar ne viskas prarasta lietuvoj ❤😇🙏 Ačiū atlikėjams !!! Ačiū žmonėms , kad...

Lietuvos valstybingumo griovėjų,konservatorių socdemų puolimas prieš tautiškai nusiteikusius piliečius....

Puikus,trisingas straipsnis...

Visi tie pasiteisinimai nieko nepateisina, tik politiškai prikabina makaronų ant ausų. Neišmanėlio postringavimai apie viską....