infa.lt

Seras Džonas Čilkotas pristato ataskaitos santrauką | Getty images

Sprendimas Britanijai dalyvauti Irako kare buvo priimtas skubotai ir paremtas netiksliais duomenimis, kas privedė prie visos kampanijos žlugimo – tokios išvados yra Džono Čilkoto vadovaujamos komisijos ataskaitoje, pagrįstoje daugelio metų tyrimų duomenimis, praneša BBC.

Seras Džonas Čilkotas (John Chilcot), trečiadienį Londone pristatydamas ataskaitą, ties kuria darbas buvo pradėtas dar 2009 metais, pasakė, jog pagrindai, kuriais remiantis buvo priimtas sprendimas dėl šalies dalyvavimo Irako kare, buvo tolimi nuo patenkinamų. karas

Nepatenkinami buvo ir žvalgybos duomenys apie tai, jog Saddamo Huseino režimas turėjo masinio naikinimo ginklų; nepakankamas, ataskaitos autorių nuomone, buvo tarptautiniais-teisinis pagrindimas; visiškai nepatenkinamas buvo ir britų kareivių pasirengimo karinei operacijai lygmuo bei pasiruošimas Irako pokario laikmečiui.

Tonis Beiras (Tony Blair), kuris, kaip to meto Britanijos premjeras priėmė sprendimą apie šalies dalyvavimą Irako kampanijoje, pareiškė iškart po ataskaitos publikavimo: „Aš priimsiu pilną atsakomybę už bet kokias klaidas – be jokių išimčių ar pasiteisinimų“.

Tuo pat metu Bleras pasakė, jog tą sprendimą priėmė vedinas geriausių paskatų ir būdamas įsitikinęs, jog tuo pasitarnaus Britanijos interesams ir, jog jis ir dabar laiko tai teisingu žingsniu.

Dabartinis Britanijos premjeras Deividas Kameronas pasakė trečiadienį bendruomenių rūmuose, kad parlamentas svarstys Čilkoto ataskaitą ištisas dvi dienas. Premjero nuomone, visi visų partijų deputatai, 2003 metais balsavę už karą, turi prisiimti savo atsakomybės dalį už tai kas įvyko.

Iš kitos pusės Kameronas pabrėžė, jog sprendžiant pagal ataskaitos turinį, Bleras ir jo vyriausybė nebandė apgauti visuomenės, ir jog Irako karo pamokos nereiškia, kad Britanija neturi veikti bendrai su savo artimiausiu sąjungininku, JAV, kai jų interesai sutampa.

Tikslų neįgyvendino

Čilkoto komisija rašo, jog misija Irake žlugo dėl klaidų visuose etapuose.

„Nors koalicijai ir pavyko nuversti griežtą režimą, ignoravusį Jungtinių Tautų Organizacijos valią ir vertinamą kaip grėsmę taikai ir saugumui, – ji tuo pačiu nesugebėjo įgyvendinti tikslų, kuriuos buvo išsikėlusi sau pačiai naujajame Irake.

JAV ir Britanijai teko kovoti su dideliu nestabilumu Irake, kurį gilino konfesinis-nacionalinis skilimas gyventojų tarpe. Teisinės tvarkos trūkumas sugriovė pastangas atstatyti politinį, socialinį ir ekonominį atsigavimą“, – rašoma ataskaitoje.

Seras Džonas Čilkotas ir jo vadovaujamos komisijos nariai priėjo išvados, kad Britanijos premjeras Tonis Bleras, pradžios pasisakydavęs už politinį spaudimą Irakui per JTO, apie 2002 metus, siekdamas išsaugoti ypatingus Britanijos santykius su JAV apsisprendė palaikyti prezidento Džordžo Bušo ryžtą nuversti Saddamą Huseiną jėga.

Prieš ataskaitos publikavimą su jos turiniu susipažino Tonis Bleras ir Džordžas Bušas | AP nuotrauka

„Ypatingi JAV ir Britanijos santykiai praėjo laiko išbandymus, ir jie nereikalauja besąlygiškai palaikyti sprendimus, kurių atžvilgiu šalys nesutaria“, – pastebėjo seras Džonas.

„Aplinkybės, kuriose galų gale buvo priimtas sprendimas, esą turint teisėtą pagrindą Jungtinei Karalystei dalyvauti, buvo tolimos nuo patenkinamų“, – rašoma ataskaitoje.

Ataskaitoje neliečiamas klausimas dėl Irako karo kampanijos teisėtumo, tačiau žuvusiųjų Irake šeimų juristai pasirengę nuodugniai išnagrinėti tekstą, siekdami suprasti ar nėra jame kabliukų, kurie leistų paduoti į teismą Tonį Blerą ar kitus vyriausybės narius.

Be to, Tarptautiniam baudžiamajam teismui (TBT) Čilkoto ataskaita vienu iš dokumentų, kurio pagrindu TBT, tikėtina, spręs klausimą, ar nevertėtų pradėti nuosavo, karo Irake tyrimo.

Pagrindinės ataskaitos išvados:

• Britanija priėmė sprendimą dėl dalyvavimo įsiveržime į Iraką dar iki tol, kol buvo išnaudotos visos galimybės taikiam Saddamo Huseino režimo nuginklavimui (masinio naikinimo ginklo likvidavimui). Tuo pačiu, dauguma JT Saugumo Taryboje pasisakė už tai, kad būtų toliau tęsiamos inspekcijos.
• Pareiškimai apie grėsmę, kurią kėlė Irako masinio naikinimo ginklai, buvo nepateisinamai kategoriški.
• Žvalgyba neturėjo galutinių ir patikimų duomenų apie tai, kad Huseino režimas ir toliau gamina cheminius įr biologinius ginklus.
• Britanijos veiksmai sugriovė JT Saugumo Tarybos autoritetą. JTO statute pasakyta, jog už taiką ir saugumą pasaulyje atsako Saugumo Taryba. Britanijos vyriausybė (paskui JAV) pareiškė, jog veikia pasaulio visuomenės vardu ir jos interesų vardan, tačiau šios visuomenės dauguma, atstovaujama Saugumo Tarybos narių nepalaikė įsiveržimo į Iraką.
• Britanija neturėjo pakankamai laiko, kad paruoštų tris brigadas įsiveržimui į Iraką, tačiau vyriausybės nariams apie tai nebuvo pranešta. To paekoje britų kariai buvo blogai ekipuoti. Trūko šarvuočių, sekimo ir žvalgybos įrangos, palaikymo sraigtasparnių.
• 2002 metų birželio 28 Tonis Bleras laiške užtikrino Džordžą Bušą, kad eis kartu su juo, kas benutiktų. Tačiau tame pačiame laiške jis rašo, kad iki kampanijos Irake pradžios reikia įgyvendinti tris dalykus: postūmių Artimųjų Rytų taikos procese, įgyti daugumą JTO ir pasiekti permainų visuomenės nuomonėje kaip Britanijoje, taip ir arabų pasaulyje.
• Nežiūrint į daugybę perspėjimų, situacijos vertinimas po įsiveržimo ir, atitinkamai pasiruošimas ir „gyvenimo po Huseino“ planavimas Irake, pasirodė visiškai neadekvatūs.
• Britanijos vyriausybė nepasiekė tikslų, kuriuos ji pati sau iškėlė Irake. Kampanijos metu 2003-2009 metais žuvo virš 200 britų piliečių. Iki 2009 liepos Irake žuvo mažiausiai 150 tūkstančių Irako gyventojų – „gali būti daug daugiau“, pastebėjo Džonas Čilkotas. Virš milijono žmonių tuo metu tapo pabėgėliais.
• Tonis Bleras pervertino savo galimybes daryti įtaką JAV ir asmeniškai Džordžo Bušo sprendimams Irako atžvilgiu; Britanijos ir JAV santykiai nenumato besąlygiško palaikymo vieni kitų veiksmų atžvilgiu.
• Ateityje visi galimų karinių intervencijų aspektai turi būti kruopščiai išnagrinėti ir apskaičiuoti.

Bleras: neveikimas Huseino atžvilgiu būtų kainavęs brangiau

Tonis Bleras po Čilkoto ataskaitos publikavimo sušaukė spaudos konferenciją, kurios metu pareiškė, jog labai pergyvena dėl visų mirčių, nutikusių po įsiveržimo į Iraką, tačiau vis tiek laiko savo tuometinį sprendimą teisingu.

„Aš tada viską kuo kruopščiausia pasvėriau, šį sprendimą priėmiau labai pergyvendamas […]. aš prisiimu pilną atsakomybę už jį, aš ir dabar esu pasirengęs ginti šį sprendimą“, – pasakė buvęs Britanijos premjeras.

Komentuodamas Čilkoto komisijos išvadas apie nepakankamus žvalgybos duomenis masinio naikinimo ginkluotės atžvilgiu, Bleras pasakė, jog atgaline data galima tvirtinti, kad duomenys buvo netikslūs, tačiau jam teko veikti tos informacijos pagrindu, kurią jis turėjo tuo metu.

Bleras priminė, kad ekspertai kalbėjo apie tai, jog Saddamas Huseinas išsaugojo pajėgumus ir specialistų komandas biologinio ir cheminio ginklo gamybai, ir buvo pasirengęs atnaujinti jo gamybą sankcijų atšaukimo atveju. Be to, priminė Bleras, Huseinas jau naudojo jį prieš savus ir Irano gyventojus.

„Aš padariau tai, todėl, jog laikiau tą teisingu, ir todėl, kad maniau, jog neveiklumo kaina skaičiuojant žmonių gyvybėmis, jeigu Saddamas Huseinas būtų išlikę valdžioje, bus didesnė, nei veiksmų kaina“, – reziumavo Bleras savo spaudos konferencijoje.

Gerbiami skaitytojai, jei manote, kad informacija, pateikta infa.lt svetainėje buvo jums kažkuo naudinga, jūs galite prisidėti paremdami ją Jums patogiu būdu